Dvi dienas Čekijos sostinėje vyksiančiame ministrų susitikime daugiausia dėmesio sulauks paramos Ukrainos paketas, kuris greičiausiai bus pristatytas liepą Vašingtone vyksiančiame NATO aukščiausiojo lygio susitikime.
Tačiau susitikimą gali nustelbti diskusijos dėl to, ar leisti Kyjivui naudoti Vakarų šalių atsiųstus ginklus smūgiams Rusijos viduje.
Ukraina spaudžia savo šalininkus – daugiausia Jungtines Valstijas – leisti jai naudoti jų tiekiamą ilgesnio nuotolio ginkluotę, kad galėtų smogti taikiniams Rusijoje.
Jungtinės Valstijos ir Vokietija nenori leisti Ukrainai smogti per sieną, nes baiminasi, kad tai gali priartinti jas prie tiesioginio konflikto su Maskva.
Prieš NATO ministrų susitikimą, kuris prasidės ketvirtadienį vakariene, Aljanso vadovas Jensas Stoltenbergas ne kartą sakė, kad narėms laikas persvarstyti šiuos apribojimus, trukdančius Kyjivo gynybai.
Panašu, kad Prancūzijos vadovas Emmanuelis Macronas antradienį pakeitė poziciją, pareiškęs, kad Ukrainai turėtų būti leista neutralizuoti Rusijos karines bazes, iš kurių Maskvos kariai kaimyninę šalį apšaudo raketomis.
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas buvo ne toks kategoriškas, pareiškęs, kad Ukraina turėtų paisyti teisės. Berlynas iki šiol nesutinka leisti Ukrainai panaudoti savo tiekiamą ginkluotę smogti taikiniams Rusijoje.
Baltieji rūmai pareiškė, kad vis dar nepritaria tam, kad Ukraina naudotų JAV ginklus smūgiams Rusijos viduje, nors JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas užsiminė, kad Ukrainos sąjungininkės ketina pakoreguoti ginklų tiekimo Kyjivui sąlygas.
Į tai Maskva reagavo griežtai. Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas perspėjo dėl „rimtų pasekmių“, jei Vakarų šalys leistų Ukrainai panaudoti savo ginklus Rusijai atakuoti.
Tie, kurie pasisako už tai, kad Ukrainai turėtų būti suteikta didesnė laisvė, tikisi, kad Jungtinės Valstijos ir kitos šalys pakeis kursą, Kyjivui stengiantis sustabdyti įnirtingą Rusijos puolimą Charkivo srityje.
„Akivaizdu, kad prezidento E. Macrono idėjos padeda sąjungininkams, kurie mano, kad ši taisyklė turėtų būti pakeista“, – sakė vienos NATO šalies diplomatas.
„Tikiuosi, kad per debatus JAV bus atsižvelgta į E. Macrono idėjas“, – pridūrė jis.
Paketas Ukrainai
Kol NATO sąjungininkės sprendžia šį klausimą, ministrai Prahoje taip pat bandys parengti paramos paketą, kuris nenuviltų Ukrainos, artimiausiu metu vis dar netapsiančios Aljanso nare.
Nors pernai per NATO viršūnių susitikimą Vilniuje būta didelių vilčių dėl pakvietimo prisijungti, Kyjivui buvo griežtai pasakyta, kad per šiemet Vašingtone rengiamą susitikimą jis neturėtų tikėtis didelės pažangos šiuo klausimu.
NATO vadovas J. Stoltenbergas nori, kad Aljanso narės prisiimtų aiškius daugiamečius įsipareigojimus dėl to, kokią pagalbą Ukrainai jos teiks ateityje.
Praėjusį mėnesį jis pasiūlė per penkerius metus skirti Ukrainai 100 mlrd. eurų. Šis pasiūlymas didesnio atgarsio taip ir nesulaukė, sąjungininkėms svarstant, kas įeitų į tokį paramos paketą.
„Žmonės supranta, kad reikia ką nors paskelbti, bet jie nenori, kad tai būtų tik tušti žodžiai“, – sakė kalbintas Vakarų diplomatas.
Diplomatai teigia, kad diskusijos tebevyksta, sąjungininkėms bandant išsiaiškinti, ką apimtų bet kokie įsipareigojimai ir kokia galėtų būti jų struktūra.
Viena sritis, dėl kurios NATO, atrodo, artėja prie susitarimo, yra planas, pagal kurį Aljansas iš Jungtinių Valstijų perims ginklų tiekimo Ukrainai koordinavimą.
Iki šiol už tai buvo atsakingas Vašingtonas, NATO vengiant įsitraukti į ginklų tiekimą, baiminantis, kad tai pakurstys Rusiją.
Aljanso šalininkai teigia, kad bendros atsakomybės suteikimas Aljansui galėtų padėti apsaugoti būsimus paramos paketus Ukrainai, jeigu Donaldui Trumpui pavyktų grįžti į JAV prezidento postą.
Tačiau kiti baiminasi, kad dėl to gali padaugėti biurokratijos.
„Pirmiausia tikimės, kad tai nebus mažiau veiksminga nei dabartinė sistema“, – sakė kitas Vakarų šalių diplomatas.
Diplomatai teigia, kad siekiant išvengti Vengrijos – vienos iš Rusijai draugiškiausių šalių Aljanse – pasipriešinimo, Budapeštui buvo suteikta teisė nedalyvauti.
