„Kaip pasiekti atgrasymą – atsakomuoju smūgiu, prevenciniu smūgiu – tai klausimas, kurį turime nuodugniai išanalizuoti, nes ateityje spaudimas šiuo klausimu gali sustiprėti“, – sakė jis komentuodamas „Financial Times“.
„Mes tiriam visas galimybes... Kibernetinėje erdvėje mes esame gana reaktyvūs. Mes svarstome galimybę būti agresyvesni ir aktyvesni, o ne reaktyvūs“, – sakė G. C. Dragone, NATO karinio komiteto pirmininkas.
Jis pridūrė: „Galima būtų pasirinkti agresyvesnę taktiką su mūsų dalyvavimu. [Klausimai yra] teisinė sistema, jurisdikcijos sistema, kas tai padarys?“
„Tai nėra mums įprasta, bet svarstoma“
Kai kurie diplomatai, ypač iš Rytų Europos šalių, ragino NATO nustoti būti tik reaguojančia ir imtis atsakomųjų veiksmų. Toks atsakas būtų lengviausias kibernetinių atakų atveju, kai daugelis šalių turi puolamųjų pajėgumų, bet būtų sunkiau sabotažo ar dronų įsibrovimų atveju. G. C. Dragone sakė, kad „prevencinis smūgis“ galėtų būti laikomas „gynybiniu veiksmu“, bet pridūrė: „Tai nėra artima mūsų įprastam mąstymui ir elgesio būdui.“
Europa patyrė daugybę hibridinių karinių incidentų – kai kurie iš jų priskiriami Rusijai, o kiti lieka neaiškūs – nuo kabelių pažeidimų Baltijos jūroje iki kibernetinių atakų ir dronų skrydžių.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia kasdien nauji testai – išbandykite savo žinias ir smagiai praleiskite laiką.
Putiną - į kartuves!


