„Net jeigu jie (Rusijos valdžia) ir pradės kažkuriuo metu kalbėti apie taiką, tai bus kalba ne apie taiką, o apie paliaubas ginkluotės atnaujinimui ir vėlesniam sugrįžimui. Mums labai svarbu garantuoti, kad Ukraina būtų arčiau NATO ir Europos Sąjungos“, – aiškino NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas.
Tuo pačiu M. Geoana pažymėjo, jog sprendimą dėl derybų su Rusija Ukraina priims savarankiškai. Nepaisant to, jo teigimu, jeigu Rusija įveiks Ukrainą, tai paskatins Rusijos valdžią tolimesnei ekspansijai. Todėl NATO turi „moralinį ir teisinį“ įsipareigojimą palaikyti Kyjivą.
Putinas siūlė sėsti prie derybų stalo amerikiečiams: JAV įžvelgė klastą
2023-ųjų pabaigoje Rusijos prezidentas V. Putinas per savo tarpininkus siūlė JAV įšaldyti konfliktą Ukrainoje dabartinėmis fronto sąlygomis, skelbė „Reuters“ remiantis trimis rusų valdžios šaltiniais. Amerikiečių atstovai tvirtino, kad nematė jokių požymių, rodančių V. Putino rimtus ketinimus aptarinėti karo veiksmų nutraukimą. Vašingtonas taip pat atsisakė dalyvauti derybose, į kurias nėra įtraukta pati Ukraina.
Vėliau V. Putinas buvo „perrinktas“ penktajai kadencijai ir nusprendė aktyvuoti karo veiksmus, kad pasiektų savo iš anksto užsibrėžtų tikslų. Jis „pajuto Vakarų silpnumą“ ir dabar jau yra pasirengęs „eiti iki galo“, neatmetant ir bandymo užimti Kyjivą ar Charkivą, „Meduza“ aiškino artimi Rusijos prezidento administracijai valdininkai.
Kovo pabaigoje Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis neseniai pirmą sykį pripažino, kad yra galimybė Maskvai ir Kyjivui sėsti prie derybų stalo iki šalies pajėgoms pavyks pasiekti 1991-ųjų sienas. Iki tol jis atmetė bet kokias tokio pobūdžio galimybes ir reikalavo visiškos Ukrainos teritorijų deokupacijos, įskaitant ir 2014-aisiais aneksuotą Krymą.
Tuo pat metu V. Zelenskis pažymėjo, kad negali pasitikėti V. Putinu. „Galima susitarti dėl visko, tačiau esminis klausimas išlieka – ar kas nors to laikysis?“ – pažymėjo ukrainiečių lyderis.
Taskas .tik derybos .
