Ministrai taip pat turi dalyvauti atskirame JAV vadovaujamos Ukrainos kontaktinės grupės susitikime NATO būstinėje. Kontaktinė grupė – tai forumas, į kurį reguliariai renkasi Ukrainos rėmėjai, siekdami surinkti daugiau ginklų ir šaudmenų, kurie padės Kyjivui kovoti su Rusijos invazija.
NATO susitikimas vyks likus mažiau nei mėnesiui iki JAV prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) ir jo kolegų vizito Lietuvoje, per kurį bus simboliškai parodyta parama Ukrainai. Tikimasi, kad jie pabrėš savo ryžtą imtis veiksmų, jei Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas bandys išplėsti karą į Vakarus.
2008 metais NATO sutiko, kad Ukraina vieną dieną įstotų į organizaciją, tačiau nenustatė datos, kada ji pradės derybas dėl narystės.
Karui tęsiantis, rugsėjo 30 dieną Ukraina pateikė paraišką dėl pagreitinto proceso stojant į NATO. Tačiau dėl to, kad Maskva aneksavo Krymo pusiasalį, o Rusijos kariuomenė ir prorusiški separatistai užėmė dalį Pietų ir Rytų Ukrainos, neaišku, kaip atrodys Ukrainos sienos.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad nėra sutarimo dėl šalies narystės, kol ji kariauja su Rusija.
„Sutinkame, kad šiuo metu skubiausia užduotis – užtikrinti, kad Ukraina įsitvirtintų kaip suvereni nepriklausoma valstybė, nes jei Ukraina neįsitvirtins ir negalės išlikti demokratine valstybe Europoje, narystės klausimas apskritai nebus svarstomas“, – sakė jis prieš susitikimą.
J. Stoltenbergas sakė, kad tikisi, jog 31 šalis nares turintis Aljansas „susitars dėl daugiametės programos, pagal kurią padėsime Ukrainai pereiti nuo senų standartų, įrangos, procedūrų, doktrinų prie NATO standartų ir tapti visiškai sąveikia su NATO“.
NATO taip pat stiprina santykius su Ukraina. Vėliau ketvirtadienį posėdžiausianti NATO ir Ukrainos komisija bus pertvarkyta į NATO ir Ukrainos tarybą, taip suteikiant šiai šaliai lygiavertę vietą prie stalo su 31 sąjungininke.
NATO kaip organizacija Kyjivui teikia tik neletalinę paramą, nors sąjungininkai pavieniui ir grupėmis pristato ginklus ir šaudmenis.
