Šis Žemės magnetinis laukas veikia kaip apsauginis apvalkalas nuo bet kokių kenksmingų įkrautų Saulės dalelių, kurios patenka tiesiai į Žemės paviršių.
Vietoj to jis sulaiko šias daleles ir nukreipia jas kitur. Tačiau regione, vadinamame SAA, magnetinis laukas yra silpnas, todėl šios dalelės leidžiasi žemyn į Žemės paviršiuje esantį regioną.
Pranešama, kad dėl to šią sritį kertančios kosmoso tyrimų transporto priemonės patiria didžiulę riziką, pavyzdžiui, tarptautinė kosminė stotis (TKS), kurią tiesiogiai veikia kenksmingos dalelės.
Be to, pasitaiko atvejų, kai krintančios dalelės pataiko į palydovą ir sukelia laikinus jo sistemų veikimo sutrikimus.
Kai kuriais kraštutiniais atvejais dėl šių smūgių gali būti pažeisti svarbiausi komponentai, todėl siekdama kovoti su šiuo reiškiniu, NASA taiko metodą, pagal kurį, praskrendant pro jas, išjungiamos ne itin svarbios palydovų sistemos.
Kadangi Pietų Atlanto anomalijos kilmės tyrimai truko ilgai, mokslininkai jai iškėlė daugybę prielaidų. Prie silpnėjančio magnetinio lauko šioje srityje labiausiai prisidėjo didžiulis požeminis tankių uolienų rezervuaras, esantis po Afrikos žemynu beveik 2,9 tūkst. km gylyje.
Manoma, kad jis trikdo visos planetos magnetinio lauko generaciją. Samprotaujama, kad anomalija atsiranda dėl sudėtingos sąveikos tarp išsilydžiusios geležies iš išorinio Žemės branduolio ir apačioje esančios uolienų masės, todėl sutrinka įprastas magnetinio lauko veikimas.
Kitas su šiuo reiškiniu susijęs veiksnys yra Žemės magnetinės ašies pasvirimas, kuris, atlieka labai svarbų vaidmenį destabilizuojant lauką šioje srityje.
Mokslininkams vis dar sunku susigaudyti, kas ilgainiui nutiks su SAA, o atliekant tyrimus apie šios anomalijos prigimtį ir poveikį Žemės magnetinėje aplinkoje atsiranda vis naujesnių duomenų.
SAA skyla: nauji iššūkiai kosminėms misijoms
Pietų Atlanto anomalija yra dinamiško pobūdžio, ji keičiasi ir skyla į dvi dalis. Tai kelia problemų, susijusių su kosminiais erdvėlaiviais.
NASA vykdoma nuolatinė stebėsena yra labai svarbi siekiant suprasti šios anomalijos ateitį ir apriboti ilgalaikių kosminių misijų riziką.
Mokslininkai pabrėžia, kad nuolatinis duomenų rinkimas yra svarbus formuluojant atitinkamus modelius, kuriais būtų galima prognozuoti SAA tolimesnę eigą.
Pranešama, kad kelerius ateinančius metus pokyčius reikės stebėti budriai. Nuolatinės NASA stebėjimo pastangos yra labai svarbios siekiant modeliuoti būsimas anomalijos prognozes ir sumažinti riziką ilgos trukmės kosminėms misijoms.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
