Ankara paprašė panaikinti apribojimus po to, kai Švedija ir Suomija gegužės viduryje drauge pateikė paraiškas įstoti į NATO, po Rusijos invazijos į Ukrainą nutarusios atsisakyti ilgametės nesijungimo prie karinių blokų politikos.
„Vyriausybė įvertino, kad Švedijos narystė NATO yra geriausias būdas apsaugoti Švedijos ir jos žmonių saugumą“, – teigiama Strateginių produktų inspekcijos (ISP) pareiškime.
Po turkų karinio puolimo Sirijos šiaurės rytuose ISP 2019 metais nusprendė blokuoti karinės įrangos eksportą į Turkiją.
„Švedijos paraiška dėl narystės NATO iš esmės sustiprina gynybos ir saugumo politikos argumentus, kuriais remiantis leidžiama eksportuoti karinius reikmenis į kitas valstybes nares, įskaitant Turkiją“, – teigė institucija.
ISP nurodė, kad trečiąjį ketvirtį patvirtino su „elektroniniais prietaisais“, „programine įranga“ ir „technine pagalba“ susijusį eksportą į Turkiją.
Iki šiol 28 iš 30 NATO valstybių narių ratifikavo Švedijos ir Suomijos įstojimą. To kol kas nepadarė tik Vengrija ir Turkija, tačiau naujoms Aljanso narėms reikia vienbalsio pritarimo.
Stokholmas ir Helsinkis tikėjosi, kad paraiškų teikimo procesas bus greitas, nes buvo patikinti, kad bus priimti „išskėstomis rankomis“.
Tačiau juos pribloškė Ankaros, kuri kaltina Suomiją ir Švediją tapus saugiu prieglobsčiu Kurdistano darbininkų partijai (PKK), Turkijos ir jos Vakarų sąjungininkių įtrauktai į „teroristinių“ grupuočių sąrašą, prieštaravimai.
Net po to, kai Švedija ir Suomija buvo oficialiai pakviestos, Ankara tvirtino, kad vis dar gali blokuoti prisijungimą prie Aljanso, jei manys, kad Šiaurės šalys neįvykdys savo pažadų.
