Į jį atvykstantys arba jį paliekantys kariai yra sodinami į civilinius automobilius, siekiant neatkreipti papildomo dėmesio. Čia kas savaitę atvyksta apie 100 karių, kenčiančių nuo psichologinių mūšio lauko traumų simptomų: nuo nemigos ir košmarų, iki prisiminimų ir gniuždančio kaltės jausmo, kad jiems pavyko išgyventi, kai žuvo tiek daug jų bendražygių.
Dar 2015 m. į kariuomenę atėjęs Sergejus Batovslajus pasakojo, kad nuo tada, kai beveik prieš metus prasidėjo Rusijos invazija, žuvo pusė jo dalinio – daugiau nei šimtas vyrų. Jis dalinosi, kad fronte esi nuolat įsitempęs ir kupinas agresijos, o tai reikalauja ne tik psichologinių, bet ir fizinių pastangų, todėl kariai gana greitai išsenka.
Dabar vyras kenčia nuo panikos priepuolių ir staigių agresijos pliūpsnių, kuriuos, grįžus į civilinę aplinką, gali išprovokuoti net menkiausias susierzinimas. Jo teigimu, kariai savo problemas paprastai pasilieka sau, bet čia suteikiama galimybė kalbėtis su psichologais, dalyvauti grupėse su kitais kariais, patiriančiais panašius simptomus. Pasak vyro, tai lyg gaivaus oro gurkšnis.
Centro direktorius pulkininkas Oleksandras Vasylkivskis tikina, kad PTSS dažniausiai išprovokuoja sprogimai, sukeliantys paniką arba atsitraukimą. Vyrai pasakoja apie juos persekiojantį sužeistų ir mirštančių savo bendražygių verksmą. Prie karinių dalinių dirbantys pareigūnai ir psichologai PTSS simptomus stengiasi pastebėti kuo anksčiau, kad kariai būtų išsiųsti gydytis, kol dar problema yra valdoma. Kitaip jie gali tapti agresyvūs, o, grįžę į civilinį gyvenimą, imtis smurto. Prie centre vykdomų terapijos užsiėmimų gali prisijungti ir karių artimieji: ten jie gali sužinoti, ką išgyveno jų vyrai ar tėvai ir kaip jiems galima padėti.
Centras savo duris atvėrė liepą ir nuo to laiko jame gydėsi jau apie 2 000 karių. Visa tai Ukrainai yra labai nauja. Prieš pirmąjį karo etapą 2014–2015 m., kai Rusija užgrobė Krymą ir pradėjo remti separatistus Donbase, mažai kas išdrįsdavo kreiptis į psichologą, nes tai buvo laikoma prisipažinimu, kad tu esi „išprotėjęs“, pasakojo pulkininkas O. Vasylkivskis. Iki tol, pagal paveldėtą sovietinę Ukrainos karinę tradiciją, psichologai buvo jos politinės srities dalis. Jų paskirtis buvo ne problemų turinčių karių gydymas, o baudimas už tai, kad jie neatlieka savo pareigų, tikino majoras Maksimas Baida. Dabar tokie karo psichologai kaip jis padeda kariams, bando įtikinti, kad jie nėra kalti.
Nuo 2014–2015 m. daug kas pasikeitė. Kai kurie su psichologinėmis traumomis iš fronto grįžę kariai, lygiai taip pat kaip Vakarų kariai, grįžtantys iš Irako ar Afganistano, pradėjo vartoti alkoholį ir narkotikus, tapo agresyvūs, dažnai smurtauja. Kaip teigė pulkininkas O. Vasylkivskis, būtent todėl psichologų skaičius kariuomenėje buvo padidintas apie 40 proc., o apmokymų metu kariai yra raginami nesidrovėti ir, prireikus, į juos kreiptis.
Jų gydymas nėra brangus. Vieno kario gydymas savaitei kainuoja 140 eurų. Tačiau pagal dabartines Ukrainos taisykles, nors reabilitacija dėl fizinių sužalojimų yra finansuojama iš karinio biudžeto, valstybė nepadengia PTSS gydymo išlaidų. Taigi centrą išlaiko savanorių organizacijos. Ir panašu, kad joje taikomas gydymas veikia. Pulkininkas O. Vasylkivskis pasakojo, kad po savaitės jo centre beveik visi, kuriuos jis gydė, buvo pasirengę grįžti į frontą.
Tačiau pulkininko įsitikinimu, milijonui vyrų praleidžiant ištisus mėnesius alinančiomis sąlygomis, vien jo centro nepakanka. „Mums reikia šimto“, – teigė ji, pridurdamas, kad juose turėtų būti leidžiama gydytis ir civiliams. Tačiau tai yra jau kita ir, be abejo, dar didesnė problema.