Raddaela Spone, 50-ies, galimai sukūrė šiuos vaizdus siekdama, kad paauglės paliktų savo šokių grupes, nes taip pirmąją vietą konkurse laimėtų šokių komanda, kurioje šoka jos dukra.
Kaip praneša „Philadephia Inquirer“, R. Spone buvo pateikti kaltinimai dėl priekabiavimo prie nepilnamečių kibernetinėje erdvėje ir kitų susijusių nusikaltimų, tačiau ji buvo paleista su išlyga, kad dalyvaus kovo 30 d. vyksiančiame teismo posėdyje.
Manoma, kad sukūrusi šiuos vaizdus, kuriuose atrodo, kad trys paauglės geria alkoholį, rūko elektronines cigaretes ir net pozuoja nuogos, moteris nusiuntė šias suklastotas nuotraukas mergaitėms, liepdama joms nusižudyti.
Ši situacija yra ne tik nerimą keliančio agresyvaus konkuravimo pavyzdys, bet ir vienas pirmųjų atvejų, kai padirbtos nuotraukos yra naudojamos šantažui. Tai parodo technologijos, dėl kurios kiekvienas gali atrodyti neabejotinai kaltas, pavojų.
Tyrimas prasidėjo praeitą vasarą, kai vienos iš aukų tėvai pranešė policijai apie nežinomą numerį, priekabiaujantį prie jų dukros. Paauglė išsigando, kad dėl šių vaizdų ji gali būti pašalinta iš Doylestowno „Victory Vipers“ šokėjų komandos, kuriai ji priklausė.
„Įtariamoji yra kaltinama tikrų nuotraukų redagavimu, naudojantis specialia programėle, kad nuotraukose atrodytų, jog paauglė pozavo nuoga. Originalioje nuotraukoje, kuria mergina pasidalino savo „Instagram“ paskyroje, ji vilkėjo maudymosi kostiumėliu“, – „6abc“ pasakojo Buckos apygardos prokuroras Mattas Weintraubas.
Tačiau greitai paaiškėjo, kad mergina nebuvo viena – tai patyrė dar dvi paauglės.
Viena iš aukų, 17-metė Madi Hime, priklausė „Victory Vipers“ komandai, kai susikivirčijo su R. Spone dukra. Nukentėjusioji teigia, kad po ginčo ji pradėjo gauti pilnas neapykantos žinutes, tarp jų net tokių, kuriose paauglei liepiama nusižudyti, praneša „6abc“.
Policija sužinojo, kad šios žinutės buvo siunčiamos iš IP adreso R. Spone namuose, taigi detektyvai patikrino moters telefoną. Jame buvo surasta pakankamai įrodymų ir įtariamoji buvo sulaikyta.
R. Spone ir jos advokatas griežtai neigia visus kaltinimus. Jų teigimu, apygardos prokuroras nepateikė jokių įrodymų.
Nepaisant to, ar kaltinimai pasitvirtins, ar ne, patyčios internete įgauna vis naujas formas. „Deepfake“ technologijos atrodo šiurpinančiai tikroviškai, o jomis naudotis gali bet ne tik aukščiausio lygio programinės įrangos entuziastai. Dėl to nemažai nuogąstaujama, kad tokie suklastoti vaizdai gali paveikti ne tik žmonių reputaciją ir gerovę, bet ir politinius įvykius, pavyzdžiui, rinkimus.
Tačiau įvairūs specialistai tęsia savo kovą. Šiuo metu yra kuriama speciali dirbtinio intelekto programa, kuri atskirtų, kurie vaizdai yra suklastoti, o kurie – tikri. Taigi tik laikas parodys ar padirbtos nuotraukos išliks opia problema, ar ją sugebės pergudrauti mūsų kompiuteriniai detektyvai.
