Nuo 2022 metų, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, pastarosios kaimynė Moldova susidūrė su daugybe krizių, kurios kartais kėlė nuogąstavimų, kad šalis taip pat atsidūrė Maskvos taikiklyje.
Tarp jų – paklydusios raketos, nukritusios jos teritorijoje, sunki energetikos krizė, kai Maskva smarkiai sumažino dujų tiekimą, didelė infliacija ir prorusiškų partijų protestai prieš provakarietišką vyriausybę. Be to, Moldovos priimtų ukrainiečių pabėgėlių skaičius, tenkantis vienam gyventojui, yra didžiausias iš visų šalių.
„Šie pastarieji dveji metai, neperdedu, buvo patys sunkiausi per pastaruosius 30 metų“, – interviu naujienų agentūrai AP sakė Mihai Popsoi (Mihajus Popsojus), sausio pabaigoje paskirtas Moldovos užsienio reikalų ministru.
Moldova nepriklausomybę nuo tuometės Sovietų Sąjungos įgijo 1991 metais, tačiau Maskva ir toliau laiko šalį, kuri yra įsikūrusi tarp Ukrainos ir ES narės Rumunijos, savo įtakos sferoje.
Moldovos pareigūnai ne kartą kaltino Rusiją vykdant hibridinį karą prieš šalį: finansuojant antivyriausybinius protestus, kišantis į vietos rinkimus ir vykdant plačias dezinformacijos kampanijas, siekiant nuversti vyriausybę ir išvesti Moldovą nuo jos kelio į visavertę narystę ES. Rusija bet kokius kaltinimus neigia.
Anksčiau šią savaitę Moldovos nacionalinė žvalgybos ir saugumo tarnybų agentūra paskelbė surinkusi duomenų, rodančių, pasak Kišiniovo, beprecedenčius Maskvos planus pradėti naują ir plačią destabilizavimo kampaniją, Moldovai ruošiantis referendumui dėl narystės ES ir prezidento rinkimams vėliau šiais metais.
„Žinome, kad Kremlius per savo įgaliotinius įdės daug energijos ir finansinių išteklių, bandydami pasiekti tai, ko jie nori“, – sakė M. Popsoi, valdančiosios Veiksmų ir solidarumo partijos įstatymų leidėjas, taip pat einantis ministro pirmininko pavaduotojo pareigas.
„Jie bando papirkti rinkėjus ir pasitelkti piliečius jiems papirkinėti, – pridūrė jis. – Rusai mokosi, prisitaiko ir bando panaudoti demokratinį procesą prieš mus [...] kad nuverstų demokratinę Moldovos vyriausybę.“
Įtampa Padniestrėje
Įtampa taip pat periodiškai vis išauga Moldovos Rusijos remiamame separatistiniame Padniestrės regione – siauroje sausumos juostoje, besiribojančioje su Ukraina. Rusija šiame nė vienos Jungtinių Tautų narės nepripažintame darinyje laiko apie 1,5 tūkst. karių – vadinamųjų taikdarių, saugančių didžiules sovietmetį menančių ginklų ir šaudmenų atsargas.
Netrukus po plataus masto karo Ukrainoje pradžios regione nugriaudėjo virtinė sprogimų. Pernai liepą savo namuose buvo rastas nušautas opozicijos lyderis. Nerimas dar labiau išaugo praėjusį mėnesį, kai Padniestrės pareigūnai kreipėsi į Rusiją prašydami diplomatinės „apsaugos“, dėl, jų teigimu, didėjančio Kišiniovo spaudimo. Kai kas tada baiminosi, jog regionas prašys, kad jį aneksuotų Rusija.
M. Popsoi pripažino, kad padėtis Padniestrėje yra įtempta, ir jis sakė nerimaująs, kad spekuliacijos gali neigiamai paveikti investicijas.
„Situacija išliks įtempta tol, kol fronto linija bus už“ vos kelių šimtų kilometrų, sakė jis.
37 metų ministras pažymėjo, kad Moldovos išbandymų laikotarpis vis dėlto atnešė teigiamų permainų jo šaliai, kurioje gyvena apie 2,5 mln. žmonių.
„Kai žiūrime į Moldovos energetinį saugumą, prieš dvejus metus to buvo labai mažai, – sakė jis. – Dabar Moldova yra gana nepriklausoma arba turi alternatyvų ir gali pasirinkti, kur pirkti dujas ir elektrą.“
Tą patį galima pasakyti apie šalies gynybinius pajėgumus, pagrindinių institucijų, tokių kaip žvalgyba, policijos pajėgos ir teisingumo reforma, atsparumą, pridūrė Moldovos URM vadovas.
„Nepaisant didžiulių iššūkių, Moldova juda teisinga kryptimi“, – pabrėžė M. Popsoi.
„Geopolitinės lenktynės“
Oklando universiteto tarptautinių santykių docentas moldavas Cristianas Cantiras sako, kad Moldova susiduria su nuolatiniu Rusijos bandymų puolimu, šiai siekiant ištirti jos silpnąsias vietas, galinčias pakenkti jos keliui ES link.
„Tai lyg geopolitinės lenktynės, kuriose Rusija bando sustabdyti Moldovos judėjimą ES link, o Moldova bando atremti Rusijos įtaką, kol įstos į ES“, – sakė jis ir pridūrė, kad valdžios institucijos dabar „daug atviriau pripažįsta Rusijos keliamą pavojų šalies demokratijai“.
Rusijai įsiveržus į Ukrainą, Moldova pateikė prašymą prisijungti prie ES, ir 2022 metų birželį jai buvo suteiktas kandidatės statusas. Pernai gruodį Briuselis pareiškė, kad pradės derybas dėl stojimo tiek su Moldova, tiek su Ukraina.
Nors ir laikosi karinio neutralumo, NATO nepriklausanti Moldova per pastaruosius metus padidino išlaidas gynybai ir neseniai patvirtino naują nacionalinio saugumo strategiją, kurioje Rusija buvo įvardyta kaip pagrindinė grėsmė ir kurioje numatytas siekis padidinti gynybos išlaidas iki 1 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
„Nemaža dalis moldavų vis dar gyvena veikiami Rusijos propagandos, kuri iš NATO padarė baubą, – sakė M. Popsoi. – Tačiau tai netrukdo mums bendradarbiauti su NATO partneriais ir stiprinti savo ginkluotųjų pajėgų atsparumą.“
Nuo karo Ukrainoje pradžios Moldova gauna itin svarbią finansinę ir diplomatinę paramą iš savo Vakarų partnerių, tačiau jai reikia ilgalaikių investicijų, pabrėžė ministras.
Vėliau šiais metais vyksiančio referendumo dėl narystės ES tikslas bus įvertinti, kur moldavai mato savo ateitį. Pareigūnai kelia ambicingą tikslą prisijungti prie bloko iki 2030-ųjų.
„Mes padarysime viską, ką galime, perduoti šiai žinutei, kad yra geresnis rytojus ir kad jis yra Europos Sąjungoje. Kad ir kaip Rusijos propaganda bandytų įtikinti mūsų piliečius priešingai“, – pridūrė M. Popsoi.
