Ateinančius 10 metų truksiantis projektas „Destination Earth“ (liet. „Kelionės tikslas – žemė“) yra ambicingo plano iki 2050 m. pasiekti anglies dioksido poveikio neutralumą dalis.
Spaudos pranešime rašoma: „Destination Eart“ („DestinE“) prisidės prie Europos Komisijos žaliojo kurso ir skaitmeninės strategijos.“
„Tai suteiks galimybę kurti žemės fizinių išteklių ir su jais susijusių reiškinių, pavyzdžiui, klimato kaitos, vandens / jūrų aplinkos, poliarinių vietovių, kriosferos (bendros ledo visumos pasaulyje) ir t. t. skaitmeninius modelius, kurių mastai galės apimti visą planetą.
Tai pagreitintų perėjimą prie žaliosios energijos ir padėtų pasiruošti numatomam klimato sąlygų blogėjimui ir galimoms nelaimėms.“, – rašoma pranešime.
Siekiant sukurti skaitmeninę žemės dvynę, prireiks milžiniškų skaičiavimo pajėgumų, taigi mokslininkai naudosis superkompiuteriais ir debesijos technologijų sistemomis. Tačiau kodėl „DestinE“ yra toks didelis iššūkis? Šiuo metu pasaulyje trūksta kompiuterių, kurie būtų pakankamai galingi sukurti tokį tikslų žemės modelį.
Taigi Europos Sąjunga įsitraukė į skaitmenines lenktynes su kitomis pasaulio supergaliomis, siekiant sukurti superkompiuterius, kurie per sekundę galėtų atlikti daugiau nei milijardą skaičiavimų (tokie kompiuteriai yra vadinami eksaskaliniais kompiuteriais).
Šiam projektui įgyvendinti bus naudojamos lėšos iš 2020 m. rugsėjį skirtos 8 mlrd. eurų investicijos į superkompiuterius. Šio superkompiuterio kūrimas sutaps su „DestinE“ kūrimu, todėl kol kas „žemės dvynė“ bus kuriama naudojantis superkompiuteriais, kurie pradės veikti jau 2021 m., ir kurie yra Europos skaitmeninės strategijos dalis.
Kuriant modelį, į jį bus talpinami įvairių stebėjimų duomenys apie aplink vykstančius natūralius reiškinius ir žmogaus veiklą. Taip bus kuriama nuolat besikeičiančios informacijos talpykla. Naudodamiesi šiuo modeliu, mokslininkai galės atlikti ateities simuliacijas pagal tam tikrus parametrus, o tai gali turėti neįkainojamą vertę kovojant su klimato kaita.
Tikimasi, kad modelyje būtų įmanoma vykdyti siūlomų aplinkos politikos pakeitimų simuliacijas, ir išsisaikinti jų galimas pasekmės dar prieš priimant įstatymus. Taip politikai galėtų pasirinkti patį geriausią variantą.
Jis taip pat gebės numatyti ir padėti pasirengti uraganams ar kitiems ekstremaliems reiškiniams, taip sumažinant jų žalą tuose regionuose gyvenančioms bendruomenėms. Šis modelis patenkintų net ir mažesnius, labiau asmeninius žmonių poreikius, pavyzdžiui, padėtų suplanuoti savaitgalio kelionę.
„Pavyzdžiui, jeigu planuojate Olandijoje statyti dviejų metrų užtvanką, patikrinęs duomenis modelyje, galėsiu pasakyti, ar ši užtvanka vis dar apsaugos jus nuo galimų ekstremalių oro reiškinių 2050-aisias“, – kalbėdamas su „ETH Zurich“ sakė Peteris Baueris, Europos vidutinės trukmės orų prognozių centro tyrimų direktoriaus pavaduotojas ir vienas iš „DestinE“ iniciatorių.
