Tačiau saviizoliacija, anot Londono imperatoriškojo koledžo mokslininkų, trumpalaikėje perspektyvoje yra savęs raminimas. Didžioji Britanija kol kas netaiko griežčiausių karantino sąlygų, todėl šios šalies mokslininkų buvo paprašyta apskaičiuoti, kokią naudą galima gauti iš įvairių atsako į pandemiją variantų.
Jie sukūrė tolimesnį dabartinės situacijos modelį ir pateikė išvadą, kad visus žmones karantinavus, tektų to laikytis iki tol, kol bus išrasta vakcina. Įvairiais skaičiavimais, tai gali užtrukti nuo 8 iki 18 mėnesių.
Jeigu griežtos priemonės nebūtų taikomos, tai žmonijos netrukus lauktų nauja Covid-19 susirgimų banga. Tačiau mokslininkai ramina. Įmanomas ir tarpinis variantas: palaipsniui griežtinti ar laisvinti priemones, kurios reguliuoja koronaviruso plėtros tempus. Tokiu būdu galima bandyti atrasti „aukso vidurį“ – ir visiškai nesustabdyti pasaulio, ir vakcinos sulaukti.
Reagavimo į Covid-19 grupės mokslininkai šį tyrimą atliko Didžiosios Britanijos valdžios nurodymu. Mokslininkai prognozuoja, kad šalyje mirs nuo 2 iki 20 tūkst. žmonių, jeigu valdžia laikysis griežtosios linijos (tai yra bandys sulaikyti virusą gyventojų saviizoliacijos, karantino, blokadų ir kitais būdais). Jeigu britai išliktų lojalūs savo „švelniosios“ linijos politikai, kurios metu pasirenkamas sąlyginis „kolektyvinio imuniteto“ kelias, žūtų apie 250 tūkst. žmonių. Jeigu nebūtų daroma išvis nieko, tai koronaviruso aukomis taptų apie pusę milijono žmonių. Tyrime kalbama tik apie Didžiąją Britaniją.
Pagrindinė užduotis dabar – sumažinti koronaviruso perdavimo spartą kitiems žmonėms arba apskritai pašalinti viruso gebėjimą persiduoti nuo žmogaus žmogui. Taip pat yra svarbu išlaikyti kuo tolygesnį sergančiųjų augimo skaičių, kad nesugriūtų visa sveikatos apsaugos sistema.
Didžiausia problema – neegzistuojanti vakcina. Manoma, kad geriausiu atveju ji gali pasirodyti po metų ar pusantrų. Net ir tokiu atveju nėra garantijos, kad pirmosios vakcinos bus pakankamai efektyvios, kad sustabdytų pandemijos plėtrą.
Mokslininkų teigimu, griežtosios linijos strategija – kuomet visi valstybės gyventojai atsiduria saviizoliacijoje, taikomos karantino priemonės, uždaromos mokyklos ar net priverstinis vyresnių nei 70 metų žmonių izoliavimas – turėtų veikti net 18 mėnesių, arba kol nebus išrasta pakankamai efektyvi vakcina. Jeigu griežtos priemonės būtų nutrauktos anksčiau laiko, viruso perdavimo sparta greitai atsistatytų iki epidemijos.
Todėl mokslininkai siūlo stebėti sunkių ligonių skaičių, tų kurie patenka į intensyvios terapijos palatas. Po pirminės ypatingai sudėtingų ligonių bangos periodo galima šiek tiek sušvelninti karantino sąlygas. Vėl prasidėjus epidemijai ir sunkiai sergančiųjų skaičiui pradėjus augti, tektų jas įvesti iš naujo.
Masiniai žmonių susirinkimai, anot ataskaitos autorių, ne taip pavojingi baiminantis koronaviruso užkrato, kaip nedidelių žmonių grupių pasisėdėjimai. Tai susiję su tuo, kad, pavyzdžiui, daugiatūkstantiniame koncerte žmogus praleidžia mažiau laiko negu mokykloje, darbe, bare ar namuose. Atitinkamai, mažesnė ir tikimybė pasigauti koronavirusą.
Remiantis duomenimis iš Kinijos, Italijos ir Didžiosios Britanijos darbo grupė pateikė išvadas, kad intensyvios terapijos prireiks apie 30 proc. visų ligoninėje atsidūrusių pacientų. Iš tų 30 proc., apie pusę garantuotai mirs.
Tyrimo autoriai taip pat numato, kad Covid-19 inkubacinis laikotarpis sudarys vidutiniškai 5,1 dienos. Mokslininkų teigimu, žmogus užkrečiančiu tampa likus 12 valandų iki simptomų pasirodymo. Be to, pasireiškus simptomams, jie tampa 50 proc. labiau užkrečiantys, negu besimptomiai užkrėstieji. Jeigu žmogus persirgo Covid-19, mažai tikėtina, kad jie užsikrės koronavirusu iš naujo tą patį ar kitą metų sezoną. Tačiau tai nereiškia, kad įgyjamas imunitetas visam laikui.
