• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Maskvoje katastrofą patyrus lėktuvui žuvo 41 žmogus. Šis dramatiškas ir skaudus įvykis kelia klausimų ne tik dėl „Sukhoi“ lėktuvų saugumo, tačiau ir dėl sprendimų, kurie buvo priimti skrydžio metu, tiek įgulos, tiek ir pačių keleivių.

Maskvoje katastrofą patyrus lėktuvui žuvo 41 žmogus. Šis dramatiškas ir skaudus įvykis kelia klausimų ne tik dėl „Sukhoi“ lėktuvų saugumo, tačiau ir dėl sprendimų, kurie buvo priimti skrydžio metu, tiek įgulos, tiek ir pačių keleivių.

REKLAMA

Pagrindinė lėktuvo gedimo priežastis – žaibo smūgis, dėl kurio sugedo lėktuvo elektroninis valdymas. Tačiau katastrofa įvyko ne dėl žaibo smūgio, o užsidegus lėktuvui, kuris leidžiantis bent kelis sykius stipriai atsitrenkė galu į nusileidimo taką.

Dar daugiau klausimų sukėlė skrydžio palydovų ir keleivių elgesys – pripučiamais gelbėjimosi trapais pastarieji šoko su lagaminais rankose. Žinant, kad gyvi sudegė net 41 žmogus, toks galimai nerūpestingas elgesys gaištant laiką su lagaminais – šokiruoja.

Grąžino bilietus likus porai dienų iki skrydžio

Murmansko gyventoja Aliona Medvedeva grąžino bilietus į lemtingą skrydį „Sukhoi Superjet 100“, kuris vėliau užsidegė Maskvos Šeremetjevo oro uoste, likus porai dienų iki skrydžio.

REKLAMA
REKLAMA

A. Medvedeva leido atostogas Belgorode ir turėjo grįžti į Murmanską su persėdimu Maskvoje. Likus porai dienų iki skrydžio moteris prasitęsė atostogas iki gegužės 9-osios. Ji prisipažino, kad po šio įvykio jai bus baisu lipti į lėktuvą.

REKLAMA

Anot Medvedevos, lėktuvu skrido daug jos pažįstamų, įskaitant ir įslaptinto miesto Severomorsko vadovą Vladimirą Jevmenkovą. Pranešama, kad jis apsinuodijo dūmais, tačiau jo gyvybei pavojus negresia.

„Iš pradžių pasakojo apie vieną žuvusįjį, dabar jau 41. Ir šiame sąraše galėjau būti ir aš“, – pažymėjo A. Medvedeva.

Evakavo greitai, tačiau tik mažiau nei pusę

Viso „Superjet“ lėktuvu skrido 78 žmonės – 73 keleiviai ir 5 ekipažo nariai. Lėktuvui sustojus skrydžio palydovai pradėjo evakuaciją, rašoma BBC.

REKLAMA
REKLAMA

Keleiviai iš lėktuvo šoko dviem pripučiamais trapais. „Aeroflot“ atstovas Maksimas Fetisovas „Rossija 24“ eteryje pareiškė, kad evakuacija užėmė 55 sekundes, tuo metu normatyvas – 90 sekundžių.

Nepaisant to, evakuoti pavyko mažiau nei pusę keleivių. Žuvo net 41 žmogus iš visų lėktuvu skridusių 78.

Skrydžio palydovas žuvo bandydamas atverti duris

Tarp 41 žuvusiojo yra vienas įgulos narys. 22-erių skrydžio palydovas Maksimas Moisejevas žuvo bandydamas iki paskutinės akimirkos padėti keleiviams palikti lėktuvą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

TASS šaltiniai oro linijose skelbia, kad jaunas vyras bandė atidaryti duris galinėje lėktuvo dalyje, tačiau, neištvėręs karščio ir apsinuodijęs dūmais, prarado sąmonę.

Balandžio 24-ąją vyras atšventė savo gimtadienį, rašoma REN TV.

Skrydžio vadas: leidomės normaliu greičiu

Skrydžio vadas Denisas Jevdokimovas papasakojo, kas nutiko lėktuve:

„Nebuvo radijo ryšio, susisiekti pavyko tik avariniu dažniu, o ryšys buvo itin prastos kokybės ir vėl dingo. <…> Kelis žodžius pavyko pasakyti, o vėliau ryšys dingo ir reikėjo iš naujo jungtis. Dispečeriai mums suteikė pagalbą, jie mums suteikė kursą, kad galėtume išeiti į nusileidimo juostą. Nusileidimo greitis nebuvo didelis, greitis buvo įprastas. <...> Prie žemės artėjome tolygiai. <...> Dėl žaibo mes netekome radijo ryšio, lėktuvas buvo perjungtas į avarinį valdymą.“

REKLAMA

Kodėl keleiviai su lagaminais rankose?

Daugeliui interneto komentatorių ir žiniasklaidos priemonių užkliuvo vaizdo įrašai, kuriuose matyti, kaip išgelbėti asmenys nešasi rankinį bagažą, o kai kurie ir didžiulius lagaminus.

Kilo klausimai, kodėl degant lėktuvui dalis keleivių pradėjo rūpintis ne kuo skubesne evakuacija, o savo bagažo saugumu. Kol kas jokių oficialių komentarų šiuo klausimu nebuvo, tačiau „Vesti“ citavo neįvardintą šaltinį, kuris teigė, kad „mirčių priežastis yra keleiviai, kurie vietoje evakuacijos rūpinosi savo bagažo ištraukimu iš spintelių virš krėslo“.

REKLAMA

„Tai, aišku, jau virš visko. Kol kažkas ieškojo savo kuprinės, kad planšetuką išgelbėtų, kiti duso lėktuvo gale“, – piktinosi žurnalistas Andrejus Medvedevas.

Kai kurie komentatoriai internete ragino neskubėti teisti išsigelbėjusių, o atkreipti dėmesį į tai, kad gelbėjimo tarnybos „avariniu būdu nusileidusį lėktuvą“ pasiekė praėjus tik porai minučių. Pasak jų žmonės galėjo nesuvokti pačios situacijos grėsmės ir pavojaus lygio.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kitame vaizdo įraše, kur matyti oro uosto teritorijoje į kažkokią salę vedami išsigelbėję asmenys rankose didelių lagaminų nematyti. Kai kurie keleiviai turi kuprines ar rankines su savimi, dalis eina tuščiomis rankomis.

Dėl sudėtingų meteorologinių sąlygų ir gedimų lėktuvo įgulai nutupdyti lainerį pavyko tik iš antro bandymo.

Jo metu lėktuvas kelis sykius stipriai trenkėsi į nusileidimo taką, užsidegė varikliai. Vėliau ugnis persimetė į užpakalinę lėktuvo dalį. RBC cituojama skrydžio palydovė tikino, kad viduje ugnies nebuvo, tačiau „evakuojant žmones jau pradėjo lydytis langinės“.

REKLAMA

Ekspertas: tai niekam tikęs lėktuvas

„Mašina netikusi, aš apie tai jau sakiau“, – RIA Novosti cituoja Rusijos prezidentūros skrydžių komisijos narį Jurijų Sytniką.

Jis įvardijo ir pagrindines SSJ-100 lėktuvo katastrofos priežastis. Patyrusio karo piloto-veterano teigimu, tai yra nekokybiškas lėktuvas ir korupcija. Apie tai, kad SSJ-100 neatitinka saugumo reikalavimų, Sytnikas, jo paties teigimu, perspėjo jau prieš 10 metų, tą patį jis esą gali patvirtinti ir dabar.

Lakūnas yra įsitikinęs, kad projektuojant šį lėktuvą buvo „totaliai išgrobstytas biudžetas“.

 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų