S. Šuškevičius, vėliau tapęs autoritarinio Baltarusijos lyderio Aliaksandro Lukašenkos kritiku ir opozicionieriumi, mirė nuo koronavirusinės infekcijos komplikacijų, naujienų agentūrai AFP sakė jo sutuoktinė Iryna.
Pirmasis Baltarusijos vadovas 1991 metų gruodžio 8 dieną organizavo slaptas derybas su tuomečiu Rusijos prezidentu Borisu Jelcinu ir Ukrainos prezidentu Leonidu Kravčiuku, kurios vyko Viskulių vyriausybinėje medžioklės viloje Belovežo girioje.
Šie trys lyderiai pasirašė sutartį, skelbiančią, kad „SSR Sąjunga liaujasi egzistuoti kaip tarptautinės teisės ir geopolitinės realybės subjektas“, atmesdami valstybės prezidento Michailo Gorbačiovo pastangas išlaikyti Sovietų Sąjungą.
Šioje deklaracijoje taip pat skelbiama apie Nepriklausomų Valstybių Sandraugos įkūrimą. Prie to netvirtais ryšiais susieto aljanso 1991-ųjų gruodį prisijungė devynios kitos Sovietų Sąjungos respublikos.
M.Gorbačiovas atsistatydino 1991-ųjų gruodžio 25 dieną, o sovietinė imperija, kurios komunistinis režimas valdė geležiniu kumščiu beveik 70 metų, galutinai dingo iš pasaulio žemėlapio.
Svarbiausiu teigiamu savo veiklos rezultatu 2006-aisiais S.Šuškevičius pavadino branduolinio ginklo atsisakymą. „Aš svarbiausiu iš savo laimėjimų laikau tai, jog man pavyko be jokių išankstinių prašymų išmokėti kompensaciją išvežti iš Baltarusijos teritorijos branduolinį ginklą ir raketas. Šitai į savo laimėjimų sąrašą įtraukiau tuomet, kai Šiaurės Korėja išbandė kažkokią menką bombelę. Priminsiu, kad mes turėjome 81superšiuolaikinę raketą, 9 jų buvo su savaime skylančiomis galvutėmis. Kad visa tai buvo išvežta ir nepateko į rankas dabartiniams Baltarusijos valdytojams – garantija, jog Europa gyvena ramiai“, – patikslino S.Šuškevičius.
S. Šuškevičius daugelį metų kovojo su A. Lukašenkos režimu, vadino pastarąjį „menkai išprususiu“, buvo ne sykį sulaikytas.
