Migracija į Vakarų šalis, praėjus COVID-19 ribojimų visame pasaulyje periodui, vėl įgauna pagreitį. Ekspertai pažymi, kad dauguma migrantų bėga iš savo valstybių – ar tai būtų venesueliečiai, bėgantys į JAV, ar Artimųjų Rytų ir Afrikos gyventojai į Europą – dėl to, kad nebemato galimybių išgyventi savo namuose.
Bėgama masiškai ir pasitelkiant visus įmanomus būdus, todėl pabėgėlius priimančioms ar gaudančioms ir grąžinančioms atgal valstybėms kyla nemažai problemų administruojant išaugusį srautą ir bandant susitvarkyti su kylančiomis dėl to pasekmėmis.
Tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ portalo tv3.lt portalo žurnalistai Vilmantas Venckūnas ir Andrius Jakimčuk aptarė migracijos problemas pasaulyje
Bideno planas suveikė, tačiau migracija vis tiek išlieka milžiniška ir sunkiai administruojama
Gegužės mėnesį J. Bidenas pristatė naują politiką, kuria siekiama atgrasyti nuo neteisėto sienos kirtimo, įskaitant migrantų deportavimą ir draudimą grįžti į šalį penkerius metus ir legalaus migravimo kvotų įvedimą.
Per mėnesį dėl griežtesnių priemonių sienos kirtimų skaičius sumažėjo apie 70 %. Bendrai šiais metais migracija net kiek sumažėjo, lyginant su pernykščiu fiskalinių metų (iki rugsėjo pabaigos, – red. past.) rodikliu – nuo 2,2 iki 1,6 mln. Tačiau tai vis tiek yra didžiulis skaičius – „Reuters“ pažymima, kad ir pastarojo mėnesio rodikliai demonstruoją pirminio naujų priemonių taikymo poveikio „išblėsimą“.
Problema J. Bideno sistemoje yra ta, kad paskirstymo ar deportacijos centrai yra perpildyti ir nelegaliai į šalį patekę asmenys yra tiesiog išleidžiami į laisvę, įteikiant jiems šaukimą atvykti į teismą vėlesniam laikotarpiui.
Migracija Europoje: šalys imasi papildomų priemonių
Tokia pati įtempta situacija ir Europos pasienyje. Vien į Italiją šiais metais atvyko 127 tūkst. migrantų, tai yra dvigubai daugiau nei pernai tuo pat laikotarpiu. Praėjusią savaitę per visą pasaulį nuskambėjo naujiena, kuomet į Lampedūzos salą sugūžėjo 10 tūkst. migrantų, kai
Italija: šiais metais atvyko 127 tūkst. migrantų, dvigubai daugiau nei pernai. Praėjusią savaitę į Lampedūzos salą atplaukė 10 tūkst. migrantų, kai pačioje saloje yra vos 6 tūkst. vietinių.
Austrija jau įvedė laikiną sienų patikrą su Vengrija ir Slovėnija, o Vokietija – su Austrija. Latvija, skirtingai nei Lenkija ir Lietuva, nesugebėjo apsitverti savo pasienio su Baltarusija, todėl pastaruoju metu susiduria su tokiu išaugusiu migrantų srautu, kad pasienio apsaugai pasitelkia lietuvių ar estų pagalbininkus ir savo pačių kariuomenę.
Slovakijoje – daugiau nei 27 tūkst. migrantų iki rugsėjo. Iki rugpjūčio jų tebuvo 17 tūkst. (pernai tuo pat metu buvo atvykę 15 tūkst. migrantų – red. past.).
Vietos policijos vadovas pažymėjo, kad iš visų šių asmenų „du sirai pateikė prašymą prieglobsčiui Slovakijoje“, rašoma „Balkan Inside“. Dauguma migrantų vyksta į Vokietiją, kur siekia prisijungti prie gausios jau anksčiau atvykusių giminaičių ar tautiečių bendruomenės.
Slovakijoje taip pat buvo priimtas sprendimas išduoti laikinus identifikavimo leidimus būti šalyje visiems nelegaliai atvykstantiems migrantams ir tai galėjo pritraukti didesnius jų srautus. Maža to, 2020-aisiais Slovakijos teismas pripažino, kad šalies pareigūnai, kurie sulaikė grupę afganų be dokumentų 90-iai dienų, pasielgė neteisėtai. Todėl dabar policija gali sulaikyti asmenį 24 valandoms tam, kad nustatytų jo tapatybę.
„Jie 2018 m. sugalvojo įvesti „leidimą laikinai būti šalyje“. Jeigu žmogus koks kerta sieną nelegaliai, tai policija jam turi išduoti leidimą ir po to jau aiškintis, ką su juo daryti: gali deportuoti ar nedeportuoti. Kad žmogus turėtų kažkokį popiergalį, kažkokį statusą. Berods, tai vieninteliai Europoje konkrečiai tokį modelį taiko. Dabar išėjo taip, kad iš Artimųjų Rytų ir Afrikos žmonės vyksta į Slovakiją ir ieško to popiergalio, o gavę – galvoja, kad gavo leidimą būti ES. Rodo tą popiergalį ir sako, kad viskas, dabar jau aš ES – leisk mane į Vokietiją“, – situaciją nupasakojo A. Jakimčuk.
Nelegaliai atvykusių deportuoti dažniausiai nepavyksta, net jeigu tam yra teisinis pretekstas. ES šalys tik retais atvejais gali taikyti asmens grąžinimą, nes nėra pasirašyta sutarčių su jų atvykimo valstybėmis ar gimtinėmis. Tačiau, net ir tais atvejais, kai teisiškai nėra kliūčių deportuoti nelegaliai atvykusį asmenį, tai pavyksta tik su kas penktu.
2014-2020 metais vos 20 proc. gavusių nurodymą repatriacijai paliko Italiją.
Plačiau apie tai – vaizdo ištraukoje, kurią rasite teksto viršuje. O dar daugiau diskusijų apie įvykius ir politinius procesus – pilname „Sukasi pasaulis“ epizode, kurį rasite čia:
ARBA čia:
Kalbėjome apie:
00:00 Intro
01:02 Kalnų Karabachas – Armėnija turėtų kaltinti ne Pašinianą, o tuos, kurie nuvarė šalį ir pririšo ją prie Rusijos
23:32 Migrantai atrado netikėtą landą į Europą Slovakijoje: gavę laikiną leidimą galvoja, kad tai leidžia likti ES
29:31 Dėl migracijos kylančių iššūkių iškils dešiniųjų partijos, tačiau joms paprasta nebus
38:53 Kaip persiskirstysime migrantus, kaip juos integruosime ir ką darysime, kad jie nebevažiuotų?
1:00:51 Svarbių žmonių susitikimas Niujorke ir Nausėdienės suknelė
1:08:26 Vakarai spaudžia Ukrainą, nes bijo, kas bus prie Trumpo?
.jpg)
