Kandidatės statusas Ukrainai suteiktas pernai, keli mėnesiai po Rusijos invazijos vasarį.
„Neturime laukti iki paskutinės akimirkos, jei gruodį Europos Komisijos ataskaitoje bus rekomenduojama pradėti derybas dėl narystės su Ukraina“, – sakė Ch. Michelis, ruošdamasis pradėti ES aukščiausiojo lygio susitikimą Briuselyje.
„Turime pasakyti, kaip galėtume finansuoti ir organizuoti finansinį solidarumą, kad vėliau nepaaiškėtų, jog turime problemų su jo įteisinimu“, – pridūrė jis.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kuris vaizdo ryšiu dalyvavo aukščiausiojo lygio susitikimo pradžioje, yra paraginęs dar šiais metais pradėti derybas dėl narystės ES.
Sprendimą dėl tokių derybų pradžios 27 Europos Sąjungos valstybės narės turi priimti vienbalsiai.
Narystės siekia dar devynios šalys, įskaitant Kosovą, Moldovą, Serbiją ir Turkiją.
Kandidatės turi įvykdyti europinius reikalavimus, tačiau „27 valstybės narės neturi užmerkti akių ir apsimesti, kad nemato, jog jos taip pat turi įsipareigojimų“, sakė Ch. Michelis.
Jis pridūrė, kad nesitiki, jog per dvi dienas truksiantį aukščiausiojo lygio susitikimą bus priimti konkretūs sprendimai šiuo klausimu, tačiau nori pradėti procesą ir pasirengti kitiems susitikimams.
Plėtra bus pagrindinis būsimų susitikimų Granadoje, Ispanijoje, ir Briuselyje klausimas.
Praėjusią savaitę Ch. Michelis nusiuntė ES vadovams laišką, kuriame paragino juos apsvarstyti plėtros pasekmes blokui.
„Mano vaidmuo – sukurti metodą. Jei Komisija pasiūlys pradėti derybas, turime pamatyti, kokį poveikį tai turės sprendimų priėmimui, bendrai politikai, finansavimui“, – sakė Ch. Michelis.
Prieš 2024-aisiais vyksiančius „Europos Parlamento rinkimus privalome nustatyti savo poziciją. Europa neturi bijoti diskusijų“, sakė Ch. Michelis.
Jis pridūrė, kad būtina pasirengti, nes „plėtra turės įtakos žemės ūkiui, sanglaudai ir biudžetui“.
„Mums reikia tikslios informacijos apie turimas lėšas, apie tai, kaip jos buvo panaudotos, ir kokie pokyčiai būtini“, – sakė Ch. Michelis.
