Buvęs ilgametis Rusijos premjeras ir vieną kadenciją oficialiai ėjęs prezidento pareigas D. Medvedevas jau nebežadėjo greitos ir lengvos pergalės Rusijai. Pergalę žadėjo, tačiau pridūrė, kad „visi norėtų jos greičiau“.
Jis taip pat prognozavo, kad po „sunkių ir nervingų derybų“ ateis „ne mažiau sunkūs laikai“. Fantazuodamas apie Rusijos ir Ukrainos susitarimą, „kurio metu jokių aiškių sienų ribų nebus nustatyta“ jis aiškino, kad vėliau sektų ilgi mėnesiai nuolatinės konfrontacijos.
„Svarbu pasiekti visų spec. karinės operacijos tikslų. Nustumti grėsmių ribas mūsų valstybei kaip įmanoma toliau, net jeigu tai bus Lenkijos sienos. Sunaikinti neonacizmą iki pelenų. Tam, kad negaištume laiko gaudant banderų gaujų likučiu Malorosijos miškuose. Tam, kad pasaulis įgytų ilgai lauktos ramybės“, – aiškino jis, tęsdamas Kremliaus propagandos liniją.
Primename, kad Rusija 2022-ųjų vasario 24-osios naktį, oficialiai nepaskelbusi karo, užpuolė Ukrainą.
Europos Sąjungos atstovai suskaičiavo 65 tūkst. įtariamų karo nusikaltimų atvejų nuo Rusijos invazijos pradžios. Mažiausiai 6 tūkst. ukrainiečių vaikų buvo prievarta išgabenti į Rusijos teritoriją. Daugiau nei 8 milijonai ukrainiečių buvo priversti bėgti iš šalies ir pasitraukė į Europą, dar 5,3 mln. buvo priversti palikti savo gyvenamąją vietą pačioje Ukrainoje.
Vien oficialiais Jungtinių Tautų duomenimis, daugiau nei 7 tūkst. ukrainiečių buvo nužudyti invazijos metu, dar beveik 12 tūkst. buvo sužalota. Ekspertai pripažįsta, kad aukų skaičius yra daug didesnis, nes dalyje Rusijos okupuotų teritorijų patikrinti tikrąjį skaičių yra neįmanoma.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis praėjusių metų gruodį paskelbė, kad kare žuvo 13 tūkst. šalies gynėjų.
Didžiosios Britanijos žvalgyba skelbia, kad Rusija per karo Ukrainoje metus neteko 175-200 tūkst. karių, iš jų apie 40-60 tūkst. buvo nukauti.
