Bernas trečiadienį patvirtino, kad Ukraina paprašė Šveicarijos tapti jos diplomatine atstove Rusijoje.
„Deja, Šveicarija prarado neutralios valstybės statusą ir negali būti nei tarpininkė, nei interesų atstovė“, – reporteriams sakė Rusijos Užsienio reikalų ministerijos atstovas Ivanas Nečiajevas.
Jis patvirtino, jog Bernas paklausė Rusijos, ar ji sutiktų, kad Šveicarija atstovautų Ukrainos interesams Rusijoje ir atvirkščiai.
I. Nečiajevas pabrėžė, kad Šveicarija remia Kyjivo vyriausybę ir įvedė sankcijų Rusijai.
„Visiškai nesuvokiama, kaip galima taip elgiantis siūlyti tarpininkavimą, atstovavimą ar kitas geranoriškas paslaugas“, – pridūrė jis.
Nuo vasario 24-osios, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasiuntė savo kariuomenę į Ukrainą, neutralumu pagarsėjusi Šveicarija sako, kad yra pasirengusi teikti diplomatinę pagalbą ir būti tarpininke.
Maskva pasipiktino Berno sprendimu pasekti Europos Sąjungos pavyzdžiu ir paskelbti sankcijų Rusijai.
Šveicarijai ginančiosios valstybės vaidmuo – ne naujiena. Tokį mandatą ji pirmąsyk prisiėmė per 1870–1871 metų Prancūzijos ir Prūsijos karą.
Ši turtinga Alpių šalis yra jau šimtus kartų prisiėmusi tokį mandatą ir šiuo metu atstovauja virtinės šalių, patekusių į panašią sudėtingą padėtį, diplomatiniams interesams.
Pavyzdžiui, Šveicarija atstovauja JAV interesams Irane ir Irano interesams Kanadoje.
Šveicarija taip pat atstovauja Rusijos interesams Sakartvele ir Tbilisio interesams Maskvoje.
