Į Trypilijos termofikacinę elektrinę, kuri buvo didžiausia energijos tiekėja Kyjivo, Čerkasų ir Žytomyro regionams, buvo smogta daugybę kartų, sugriautas transformatorius, turbinos ir generatoriai, elektrinė užsidegė.
Artėjant pirmajam dronui, darbuotojai pasislėpė slėptuvėje ir taip išgelbėjo savo gyvybes, sakė elektrinę valdančios valstybinės bendrovės „Centrenerho“ stebėtojų tarybos pirmininkas Andrijus Hota.
„Tai siaubinga“, – pridūrė jis.
Praėjus kelioms valandoms gelbėtojai vis dar ardė griuvėsius.
Kalbėdamas Maskvoje, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas teigė, kad išpuoliai prieš Ukrainos energetikos objektus yra atsakas į Kyjivo smūgius, nukreiptus prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas.
Smūgius Ukrainos energetikos objektams jis taip pat pavadino „demilitarizacijos“ dalimi. Kremlius ne kartą sakė, kad siekia „demilitarizuoti“ ir „denacifikuoti“ Ukrainą.
„Manome, kad tokiu būdu darome įtaką Ukrainos kariniam-pramoniniam kompleksui“, – sakė V. Putinas per susitikimą Kremliuje su savo sąjungininku, Baltarusijos autokratiniu lyderiu Aliaksandru Lukašenka.
Jis teigė, kad Rusija į Ukrainos elektros įrenginius žiemą nesitaikė dėl humanitarinių priežasčių: „Nenorėjome atimti elektros energijos iš socialinės infrastruktūros, ligoninių ir taip toliau.“
Galima atstatyti
Trypilijos elektrinė energiją tiekė 3 mln. vartotojų, tačiau nė vienas iš jų neprarado elektros, nes tinklas galėjo kompensuoti energijos poreikį, kuris šiuo metų laiku yra nedidelis. Vis dėlto smūgių pasekmės gali būti juntamos ateinančiais mėnesiais, vasarą pradėsiant plačiai naudoti oro kondicionierius.
Anot „Centrenerho“, elektrinę bus galima atstatyti.
A. Hota pabrėžė, kad Kyjivas jau turi Europos šalių pasiūlymų dėl įrangos perdavimo remontui, tačiau be tinkamos apsaugos visa tai neturės prasmės.
„Viską galima suremontuoti, panašų vaizdą turėjome praėjusią vasarą, kai blokai nebuvo remontuojami, o kai kur apskritai neveikė“, – sakė jis.
Dar mažiausiai 10 naktinių smūgių apgadino energetikos infrastruktūrą Charkive, antrame pagal dydį Ukrainos mieste. Užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba sakė, kad to paties pavadinimo regione, kuriam reguliariai suduodami smūgiai, daugiau kaip 200 tūkst. žmonių liko be elektros energijos.
Didžiausia privati Ukrainos energetikos operatorė DTEK šiuos smūgius apibūdino kaip vieną galingiausių atakų šiais metais, o energetikos ministras Hermanas Haluščenka žurnalistams teigė, kad tai buvo „didelio masto, milžiniška raketų ataka, kuri labai smarkiai paveikė mūsų energetikos sektorių“.
Rusija neseniai atnaujino smūgius Ukrainos energetikos objektams, o praėjusį mėnesį dėl atakų be elektros liko didelė šalies dalis – tokios tamsos šalyje nebuvo nuo Maskvos invazijos 2022-ųjų vasarį pradžios.
Išpuolių intensyvumas ir tikslumas sukėlė nerimą Ukrainos gynėjams ir privertė pareigūnus ieškoti geresnių būdų, kaip apsaugoti energetikos objektus. Smūgiai taip pat patikrino Ukrainos gebėjimą greitai atlikti atkūrimo darbus.
Ukrainos vadovybė nuolat kreipiasi į Vakarų šalis, prašydama daugiau oro gynybos sistemų, kad galėtų atremti tokias atakas, tačiau jos tiekiamos vangiai.
„Šiandienos situacija rodo, kad nebėra kuo numušti [raketų]“, – sakė A. Hota.
