J. Stoltenbergas karštai gynė NATO prieš artėjantį Aljanso užsienio reikalų ministrų susitikimą. Generalinis sekretorius patikino, kad ši organizacija yra kaip niekada gyvybinga, ir paragino nepakirsti jos veiklos.
E. Macrono atviro interviu leidiniui „The Economist“ sukeltas diplomatinis žemės drebėjimas ir toliau krečia NATO, likus vos kelioms savaitėms iki viršūnių susitikimo Londone, skirto Aljanso 70-osioms įkūrimo metinėms paminėti.
„Kitą savaitę išvyksiu į Paryžių, kur ketinu aptarti šiuos klausimus su prezidentu Macronu. Manau, kad geriausias būdas išspręsti bet kokius nesutarimus – atsisėsti ir juos aptarti bei iki galo suprasti siunčiamus signalus ir motyvus“, – žurnalistams sakė J. Stoltenbergas.
„Mano žinutė yra tokia: NATO prisitaiko, NATO yra judri, NATO reaguoja“, – pridūrė jis.
E. Macrono nuomone, Aljansą ištiko „smegenų mirtis“ dėl strateginio koordinavimo tarp Europos ir JAV stokos. Prancūzų lyderis taip pat apgailestauja, kad NATO priklausanti Turkija neseniai vienašališkai surengė puolimą Sirijoje.
Nors Prancūzijos pareigūnai tvirtino, kad E. Macronas tiesiog išsakė nepatogią tiesą, į kurią kiti sąjungininkai linkę nekreipti dėmesio, jo pastabos beveik nesulaukė pritarimo viešojoje erdvėje, bet buvo palankiai įvertintos Kremliaus.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel pasmerkė E. Macrono „drastiškas nuomones“ ir teigė, kad NATO lieka nepakeičiama Europos saugumui.
Kelios NATO narių Rytų Europoje, kur iki šiol nerimaujama dėl Rusijos, prisimenant sovietmečiu patirtą agresiją, pasibaisėjo E. Macrono duotu interviu, kurio metu jis taip pat paragino pradėti taikytis su Maskva.
Amerikiečių nuolatinė atstovė prie NATO Kay Bailey Hutchison savo ruožtu pareiškė, kad Vašingtonas „visiškai nesutinka“ su E. Macrono pateiktu NATO būklės įvertinimu bei su jo raginimais Europai pasirūpinti savo gynyba be JAV pagalbos.
„Mintis, kad viena iš mūsų šalių ar viena iš mūsų šalių grupių galėtų pati atgrasyti didžiulį pavojų mūsų gyventojams, net nėra racionali. Kartu esame stipresni“, – teigė ji.
Ginčas dėl E. Macrono komentarų apsunkina esamus nesutarimus, temdančius gruodžio 3–4 dienomis numatytą NATO viršūnių susitikimą.
Organizatoriai šįkart tikisi sulaukti mažiau nenuspėjamo JAV prezidento Donaldo Trumpo elgesio nei per pernai Briuselyje vykusį aukščiausiojo lygio susitikimą. Tuomet jis sukėlė pasipiktinimą dėl savo aštrios kritikos Europai, ypač Vokietijai, dėl, jo nuomone, nepakankamų išlaidų gynybai.
Susitikimas Londone taip pat vyks tvyrant didžiulei įtampai dėl Turkijos – tiek dėl jos operacijos Sirijoje, tiek dėl Ankaros suartėjimo su Maskva, kurį aiškiausiai demonstruoja turkų vyriausybės sprendimas įsigyti rusiškų oro erdvės gynybos sistemų S-400.
