Didelę dalį Baltarusijos verslo, žiniasklaidos ir politikos struktūrų yra užėmę Rusijos atstovai ar prorusiški veikėjai. Todėl didžiosios kaimynės, kurios strategine partnere Baltarusija buvo nuo pat Sovietų Sąjungos griūties, įtaka valdžių pasikeitimo metu neabejotinai bus didžiulė.
A. Lukašenka netrukus po pirmųjų protesto akcijų asmeniškai susisiekė su Rusijos prezidentu V. Putinu ir paprašė „pagalbos“. Tai išsyk paskatino kalbas apie galimą Rusijos karinę intervenciją, tačiau Rusija kol kas neatrodo norinti pradėti dar vieną Ukrainos scenarijų.
Tačiau ir pats A. Lukašenka negali jaustis tvirtai dėl Kremliaus draugiškumo, nes kaip tik šiais metais paaštrėjo jo santykiai su kaimyninės šalies vadovybe. Baltarusijos prezidentas bandė išsiderėti daugiau dotacijų žemesnių dujų ir naftos kainų sąskaita ir prabilo apie stabdomą, dar 1999-aisiais pradėtą, Sąjungos valstybės ir „gilesnės Baltarusijos integracijos“ projektą.
Tartu universiteto politologas Vladimiras Sazonovas „nv.ee“ pateikė tokius keturis galimus tolimesnių įvykių scenarijus.
Pirmasis scenarijus – Lukašenka neišsilaiko ilgiau nei metus, Kremlius randa pamainą
A. Lukašenka išsilaiko valdžioje dar kurį laiką, o šalyje gilėja stagnacija. Šalis sulaukia ES sankcijų, o tai smogia ir taip nusilpusiai ekonomikai. Išsilaikyti valdžioje vis sunkiau, ir Minskui teks vis stipriau susiveržti diržus. Socialinio sprogimo ir naujų demonstracijų išvengti nepavyks.
Yra tikimybė, kad režimas kristų per kelias artimiausias savaites, mėnesius ar metus. Baltarusiai pavargo nuo A. Lukašenkos, o ir Kremlius jau seniai nėra labai juo patenkintas. Maskva suranda jam alternatyvą ir, tikėtina, jau turi planą, kuo jį pakeisti.
Antrasis scenarijus – Lukašenka pasitraukia, Baltarusija tampa Maskvos vasalu
Stipresnis Kremliaus kišimasis nulems tai, kad A. Lukašenka bus pakeista kažkuo iš savo aplinkos (pavyzdžiui, simpatizuojančios Kremliui KGB struktūros).
Baltarusijoje bus sukurta demokratijos ir laisvių iliuzija, o tuo metu režimas išliks autoritariniu, Baltarusija taps „Maskvos vasalu“. A. Lukašenka „pasitrauks į užtarnautą pensiją“ ir, tikėtina, kaip ir 2014-aisiais Janukovyčius, bus privers išvykti į Rusiją. Tikėtina, kad tokiu atveju Maskva padidins savo įtaką Baltarusijoje.
Trečiasis scenarijus – Lukašenka lieka ir tampa visiškai priklausomas nuo Maskvos
Didžiulio masto Kremliaus kišimasis ir Minsko spaudimas sukeltų įšaldyto konflikto su Rusija būseną. Rusija gali pabandyti išsitraukti Krymo ir Donbaso kortą, tai yra perimti strateginių objektų kontrolę. Reiktų turėti omenyje, kad Rusijos žiniasklaidos, verslo ir politikos įtaka Baltarusijoje yra didelė. Baltarusijos teritorijoje yra dislokuotos rusų karinės bazės ir objektai. Kremlius yra suinteresuotas jų išsaugojimu, o taip pat ir tuo, kad ir toliau išnaudotų Baltarusiją kaip savo karinių pratybų, tokių kaip „Zapad-2017“ poligoną.
Kremlius gali padėti A. Lukašenkai išsilaikyti valdžioje, pareikalavus mainais „mokesčio“, už šią „paslaugą“. Galima prisiminti, kad ir tą pačią Sąjungos valstybę ar „gilesnę integraciją“. Maskva visada gali pasinaudoti rinkimų kortą, sakydama, kad Cichanouskaja surinko milžinišką kiekį balsų, o pats A. Lukašenka faktiškai prakišo rinkimus. Kremlius gali pasinaudoti šiuo koziriu, darydama moralinį spaudimą A. Lukašenkos režimui, nes jis dabar vis labiau priklausomas nuo Kremliaus palaikymo.
Ketvirtasis scenarijus – režimo griūtis ir Maskvos vaidmens stiprėjimas
Dabartiniai įvykiai gali peraugti į dar stichiškesnius bei nulems režimo griūtį. Baltarusijos liaudis jau pavargo nuo A. Lukašenkos, ir jo eros pabaiga jau nebetoli. Tokiu atveju išlieka klausimas, kas iš opozicijos lyderių galėtų realiai valdyti šalį, žinant, kad nė vienas jų neturi nei patirties, nei aiškios politinės programos.
Liudininkų pasakojimus apie įvykius Baltarusijoje pamatykite šiame vaizdo siužete:
