„Pusė pasaulio svajoja apie mūsų diktatūrą – realių darbų ir mūsų žmonių interesų diktatūrą“, – priesaikos metu aiškino 31 metus valstybę kontroliuojantis A. Lukašenka, nepatikslinęs, kurių šalių gyventojai svajoja gyventi jo diktatūroje.
Opozicinis Baltarusijos portalas „Zerkalo“ pastebėjo, kad valstybinė naujienų agentūra BELTA, transliavusi A. Lukašenkos inauguraciją, skelbė, jog „baltarusiai ateina sveikinti prezidento“ ir tuo pat metu rodė tuščias Minsko gatves.
Lukašenkos valdymo metai: dingstantys oponentai ir suartėjimas su Maskva
Aleksandras Lukašenka, valdantis Baltarusiją nuo 1994 m., ne kartą buvo kaltinamas opozicijos, žmogaus teisių gynėjų ir tarptautinės bendruomenės. Per pirmąsias šešias kadencijas (1994-2025 m.) pagrindiniai :
A. Lukašenka palaipsniui sutelkė visą valdžią savo rankose, pakeisdamas Konstituciją (1996 ir 2004 m.), panaikindamas prezidento kadencijų skaičiaus apribojimą ir panaikindamas kontrolės ir atsvarų sistemą.
Represijos prieš opoziciją – politinių oponentų persekiojimas, nepriklausomos žiniasklaidos draudimas, aktyvistų areštai ir mušimas, priverstinis žmogaus teisių organizacijų uždarymas.
Politinių oponentų dingimai – dešimtojo dešimtmečio pabaigoje ir 2000-ųjų pradžioje be žinios dingo opozicijos politikai Jurijus Zacharanka, Viktoras Hančaras, verslininkas Anatolijus Krasovskis ir operatorius Dmitrijus Zavadskis. Kyla įtarimų, kad su jų dingimu susijusios teisėsaugos institucijos.
Rinkimų klastojimas – įtarimai dėl plataus masto rinkimų pažeidimų, įskaitant 1996 m. ir 2004 m. referendumus, taip pat 2001 m., 2006 m., 2010 m., 2015 m. ir 2020 m. prezidento rinkimus. Nepriklausomi stebėtojai, įskaitant ESBO, nepripažino rinkimų laisvais ir sąžiningais.
Smurtinis protestų malšinimas – riaušių policijos naudojimas, smurtas ir areštai prieš taikius demonstrantus, ypač po 2006, 2010 ir 2020 m. rinkimų.
Ekonomikos kontrolė ir korupcija – A. Lukašenka išlaikė valstybinio ekonomikos reguliavimo sistemą, slopindamas privatų verslą, perskirstydamas išteklius lojaliam elitui ir išlaikydamas administracinę didelių įmonių kontrolę.
Priklausomybė nuo Rusijos – A. Lukašenka buvo kritikuojamas dėl ekonominės priklausomybės nuo Maskvos, nes mainais į politines nuolaidas gaudavo lengvatines naftos ir dujų kainas.
Žiniasklaidos ir interneto laisvių ribojimas – nepriklausomų interneto svetainių blokavimas, žiniasklaidos cenzūra, žurnalistų suėmimai ir opozicijos persekiojimas kibernetinėje erdvėje.
Kaltinimai A. Lukašenkai sustiprėjo po 2020 m. prezidento rinkimų, kai buvo žiauriai numalšinti masiniai protestai, o tai paskatino tarptautinę izoliaciją ir sankcijas jo režimui.
Po 2022-ųjų Rusijos puolimo Ukrainoje A. Lukašenka aktyviai ir atvirai pasuko į suartėjimą su Kremliumi, faktiškai prarasdamas valstybės suverenitetą.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Leisk tai prostitutei grįžti namo
Lietuvių Tautos.
