„Ria Novosti“ rašė, kad 2023 m. sausio-rugsėjo mėnesiais į Rusiją importuota viskio už beveik 244 mln. eurų, t. y. beveik keturis kartus daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.
Didžioji dalis šios produkcijos atkeliavo iš kaimyninės Latvijos, kuri, pasak „Ria Novosti“, išsiuntė produkcijos už 177,4 mln. eurų, po jos sekė ir Lietuva su 26,9 mln. eurų.
Latvija eksportavo daugiau vyno nei Italija
Latvijos eksporto į Rusiją vertė 2023 m. siekė daugiau kaip 1,1 mlrd. eurų, rodo šalies vyriausybės duomenys, kuriuos cituoja Vokietijos naujienų agentūra DW. Daugiau nei pusę viso Latvijos eksporto į Rusiją sudarė gėrimai, spiritiniai gėrimai ir actas.
Pernai Latvija į Rusiją eksportavo daugiau vyno (73 mln. eurų) nei Italija (68 mln. eurų), kuri yra daug didesnė gamintoja nei Latvija.
„Latvija aktyviai rėmė Ukrainą ir po invazijos prisidėjo prie ES sankcijų Rusijai įvedimo. Tuo pat metu Latvija tebėra pagrindinis viskio šaltinis Rusijai – 2023 m. jai teks daugiau kaip 70 proc. viso Rusijos viskio importo“, – „Euronews“ sakė Johnas Wrightas iš „Moral Rating Agency“ (MRA) – organizacijos, įsteigtos vertinti, ar Vakarų bendrovės įvykdė savo pažadą pasitraukti iš Rusijos po invazijos į Ukrainą.
„Tolesnis Latvijos eksporto į Rusiją verslas yra gėdingas ir prieštarauja pačios Latvijos vertybėms. Savo viduje mes, Moralinio vertinimo agentūra, Latvijos prekybą viskiu vadiname „Whiskeygate“ – ir dėl to, kad ji skandalinga, ir dėl to, kad Latvija tarnauja kaip vartai Vakarų stipriųjų gėrimų bendrovėms į Rusijos rinką“, – sakė J. Wrightas.
Vakarų bendrovių tarpininkė
Pasak vietos ekspertų, Latvija veikia kaip tarpininkė procese, kuriame dalyvauja Vakarų bendrovės, nenorinčios parodyti, kad vis dar parduoda savo produktus Rusijai vykstant mirtinai pavojingam karui Ukrainoje.
Latvijos banko ekonomistas Matiss Mirosnikovsas „Euronews“ sakė, kad nors šalis jau seniai yra tarpininkė Vakarų bendrovėms, po Maskvos 2022 m. invazijos į Ukrainą išaugo Vakarų prekių reeksporto skaičius.
„Jei pažiūrėtume, kur šios prekės gaminamos, kokios rūšies yra alkoholiniai gėrimai, pamatytume, kad jie dažniausiai yra užsienio kilmės, čia jie nėra gaminami vietoje“, – sakė jis „Euronews“.
„Manau, kad vyksta tai, jog Vakarų bendrovės bando tarsi nukreipti dėmesį nuo savo, kaip pardavėjų [į Rusiją], vaidmens ir kaltinti kitus platintojus, o didžiųjų patronuojančių bendrovių pavadinimai šiuose sandoriuose nerodomi, tai nerodo, kad jos tiesiogiai susijusios su Rusija“, – įžvalgomis dalijosi M. Mirosnikovsas.
„Mes neturime būti kaltinami, – pridūrė jis. – Esame pasienyje, yra ir dar keletas Vakarų eksportuotojų, kurie naudojasi šia galimybe“.
Latvijos eksportas nepažeidžia sankcijų
Latvijos alkoholio pramonės asociacijos (LANA) generalinis direktorius Davis Vitols pritarė.
„Prieš Rusijai pradedant karą Ukrainoje, Latvija buvo vienas iš pagrindinių, jei ne pagrindinis, daugelio didelių alkoholio bendrovių reeksporto į Rusiją, Baltarusiją, Ukrainą ir Kazachstaną mazgų“, – „Euronews“ sakė D. Vitols.
„Pagal ES sankcijas alkoholio eksportas į Rusiją ir Baltarusiją vis dar leidžiamas, išskyrus butelius, kurių kaina viršija 300 eurų, todėl, kadangi Latvija negamina viskio, jie reeksportuojami iš kitų šalių, kur Latvijoje šie buteliai antspauduojami pagal eksportuojančios šalies įstatymus“, – paaiškino jis.
J. Wrightas „Euronews“ sakė, kad Latvija „akivaizdžiai tarnauja kaip „užpakalinės durys“ į Rusijos rinką Vakarų spiritinių gėrimų bendrovėms“.
Pasak J. Wrighto, Latvija užima šeštąją vietą pasaulyje pagal škotiško viskio importuotojų skaičių, „nors jos gyventojų skaičius yra mažesnis nei Aidaho“.
„Mūsų skaičiavimai rodo, kad jei Latvijos gyventojai iš tikrųjų suvartotų visą šalies importuojamą alkoholį, tai kiekvienas Latvijos vyras, moteris ir vaikas didžiąją kiekvienos dienos dalį būtų neblaivūs. Tačiau taip nėra. Vietoj to, duomenys rodo, kad Latvija ir toliau perskirsto maždaug 5 butelius viskio į Rusiją kiekvienam 1 buteliui viskio, kurį suvartoja savo šalyje“, – sakė jis.
Rusijos šaltiniai pritarė Latvijos ekspertams
„Jei anksčiau pagal dokumentus importas į Rusiją vykdavo tiesiog tranzitu per Latviją ar Lietuvą, tai dabar galutinis taškas yra Baltijos šalys, o iš ten krovinys keliauja į Rusijos Federaciją“, – „Ria Novosti“ sakė Rusijos alkoholio bendrovės „Ladoga“ prezidentas Veniaminas Grabaras.
„Logistikos grandinė nepasikeitė, pasikeitė šiek tiek popierizmo. Priežastis ta, kad dažnai užsienio tiekėjai nenori rizikuoti ir kaip galutinę pristatymo vietą nurodo Rusiją“, – sakė jis.
M. Mirosnikovsas „Euronews“ sakė, kad nuo 2014 m. eksporto į Rusiją dalis iš tikrųjų „smarkiai sumažėjo“.
Prieš dešimt metų Rusija buvo antra pagal dydį Latvijos eksporto partnerė, užimdama 14 proc. visų eksportuojamų prekių, dabar ji sudaro mažiau nei 6 proc.
„Ji vis dar gana didelė eksportuotoja, tačiau jos vaidmuo per metus sumažėjo“, – tęsė jis.
Vakarų įmonėms „gyvybiškai svarbu“ sustoti
J. Wrightui „gyvybiškai svarbu, kad Vakarų verslo bendruomenė būtų vieninga ir toliau siųstų aiškų signalą Rusijai, kad jos karinė agresija lems ekonominį ostrakizmą iš Vakarų pasaulio“, – sakė jis.
„Kokią žinią Rusijos elitui siunčia tai, kad tam tikros Vakarų šalys ir bendrovės yra pasirengusios nusileisti, kad ir toliau Rusijai tiektų vakarietiškas prabangos prekes? Ir kokią žinią siunčia likusiai Europai, kai net Baltijos šalys remia Rusiją?
Kiekviena šalis, kuri yra linkusi sumažinti išlaidas, kad praturtėtų arba užsitikrintų Putino palankumą, turėtų prisiminti prezidento Johno F. Kennedy perspėjimą, kad „praeityje tie, kurie neprotingai siekė valdžios jodinėdami ant tigro nugaros, galiausiai atsidūrė joje“.
