Anot jo, tai yra „priešiškas veiksmas“ Rusijai.
Kaliningradas, esantis tarp Lietuvos ir Lenkijos, iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos, kol jį aneksavo Sovietų Sąjunga ir pervadino politiko Michailo Kalinino garbei, buvo žinomas kaip Kenigsbergas.
Anot lenkų, M. Kalinino ryšys su 1940 m. Katynės žudynėmis, per kurias sovietų pajėgos nužudė tūkstančius lenkų karininkų, turi neigiamą atspalvį.
Todėl Varšuva nusprendė Kaliningrado miestą vadinti Krolewiec – taip, kaip jis vadinosi, kai XV ir XVI a. buvo valdomas Lenkijos karalystės.
Kremliaus atstovas spaudai D. Peskovas pareiškė, kad šis sprendimas „ribojasi su beprotybe“.
„Mes žinome, kad per visą istoriją Lenkija kartkartėmis pasinerdavo į šią neapykantos rusams beprotybę“, – cituojamas jis.
Primename, kad Lenkijos Geografinių pavadinimų už Lenkijos ribų norminimo komisija nusprendė nuo šiol Kaliningrado nebevadinti Kaliningradu. Apie tai pranešė lenkų leidinys „Rzeczpospolita“.
Remiantis antradienį paskelbtu komunikatu, komisija balandžio 12 d. posėdyje nusprendė, kad miestui rusišku pavadinimu Kaliningradas rekomenduojama naudoti tik lenkišką pavadinimą Królewiec, o pavadinimas Kaliningradas neturėtų būti vartojamas. Atitinkamai siūloma pervadinti ir Kaliningrado sritį.
Komunikate pažymėta, kad pakeitimas įsigalios nuo paskelbimo datos, tai yra antradienį, 2023 m. gegužės 9 d.
Geografinių pavadinimų norminimo komisija, darydama pakeitimus, atsižvelgė į tai, kad „miestas, dabar turintis rusišką pavadinimą Kaliningradas, Lenkijoje žinomas tradiciniu pavadinimu Królewiec“, o dabartinis rusiškas pavadinimas yra dirbtinis ir nesusijęs nei su miestu, nei su regionu.
„Faktas, kad didelis miestas prie Lenkijos sienų buvo pavadintas Kalinino, nusikaltėlio, atsakingo, be kita ko, už sprendimą dėl masinių lenkų žudynių (Katynės žudynių), vardu, Lenkijoje turi emocinį, neigiamą pobūdį“, – teigia komisija savo pareiškime.
Komisija pabrėžė, kad geografiniai pavadinimai, be identifikavimo funkcijos, gali atlikti ir simbolinę funkciją, o „dabartinis rusiškas miesto pavadinimas yra rusiškos simbolinės erdvės elementas, primestas ir auditorijai už šalies ribų“.
„Įvykiai, susiję su Rusijos įsiveržimu į Ukrainą, vadinamojo „rusiškojo pasaulio“ primetimu, Rusijos informacinio karo vykdymu, verčia kitaip pažvelgti į primetamų vardų klausimą, sukeliantį didžiulę diskusiją“, – skelbia komisija.
