„Svarbu, kad Vladimiras Putinas suprastų, jog mes ruošiamės – jei prireiks – keleriems metams. Jis negali laimėti per kelis mėnesius ar net per metus ar dvejus. Mes, kaip Aljansas, esame 20 kartų turtingesni už jį ir, jei prireiks, galime sau leisti ilgą konfliktą“, – pabrėžė R. Sikorskis.
Atsakydamas į klausimą apie dvišalius Varšuvos ir Kyjivo susitarimus dėl bendradarbiavimo saugumo srityje, Lenkijos diplomatijos vadovas patvirtino, kad darbas prie tokio susitarimo „jau yra gana toli pažengęs“, tačiau jo pasirašymo data dar nenumatyta.
Lenkijos prezidentas dar kartą paragino NATO didinti išlaidas gynybai
Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda ketvirtadienį dar kartą paragino NATO sąjungininkes reikšmingai didinti išlaidas gynybai.
A. Duda panašius raginimus jau išsakė praėjusį mėnesį, kai kartu su Lenkijos ministru pirmininku Donaldu Tusku lankėsi Baltuosiuose rūmuose.
Ketvirtadienį, minint 75-ąsias karinio aljanso įkūrimo metines, A. Duda pareiškė nusprendęs nusiųsti laišką NATO valstybėms ir NATO generaliniam sekretoriui Jensui Stoltenbergui, kviesdamas kitas nares padidinti išlaidas gynybai iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
„Rusija savo agresyvia politika, imperializmo atkūrimu ir agresija prieš Ukrainą aiškiai ir nedviprasmiškai parodė, kad, deja, ji grįžta prie Šaltojo karo laikų pozicijos, kai Sovietų Sąjunga vykdė agresyvią politiką prieš kitas šalis. Rusija grįžta prie tų ambicijų ir turėtų sulaukti tokio atsako, kokio sulaukė tada“, – laiške nurodė Lenkijos prezidentas.
Jis pridūrė, kad Šaltojo karo metais NATO narės gynybai skirdavo 3 proc. savo BVP.
„Šiandien turėtume prie to grįžti“, – sakė A. Duda.
Rusijai 2014 metais aneksavus Ukrainos Krymo pusiasalį, NATO nurodė narėms išlaidas gynybai padidinti iki 2 proc. BVP, bet dauguma narių, įskaitant Vokietiją, šios ribos dar nepasiekė.
Pati Lenkija gynybai jau skiria 4 proc. BVP – dvigubai daugiau nei dabartinis 2 proc. tikslas, iškeltas 32 NATO valstybėms.
