D. Tuskas, kurio vyriausybei vėlų antradienį paramą išreiškė Seimas, prezidentūroje perskaitė priesaiką.
„Pradėdamas eiti ministro pirmininko pareigas iškilmingai prisiekiu, kad liksiu ištikimas Lenkijos Respublikos Konstitucijos ir kitų įstatymų nuostatoms, o tėvynės gerovė ir piliečių gerovė visada bus mano aukščiausias įsakymas“, – sakė jis.
Taip pat per ceremoniją prisiekė kiekvienas ministras.
D. Tusko kabinete užsienio reikalų ministru paskirtas Radoslawas Sikorskis, kuris šias pareigas ėjo ir anksčiau, o teisingumo ministru – buvęs ombudsmenas Adamas Bodnaras.
D. Tuskas ir jo ministrai į prezidentūrą atvyko autobusu, papuoštu Lenkijos vėliavos baltos ir raudonos spalvų simbolika ir užrašu: „Dėkojame tau, Lenkija!“ Juos pasitiko džiūgaujantys rėmėjai.
D. Tuskas paragino susiskaldžiusią Lenkijos politinę klasę susivienyti, teigdamas, kad ji negali sau leisti susiskaldymo, kai Rusija vykdo agresyvų karą kitapus sienos. Daugelis baiminasi, kad šis konfliktas gali išplisti, jei Maskva laimės.
Buvusio Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininko ir buvusio lenkų premjero D. Tusko vyriausybė keičia aštuonerius metus valdžioje buvusios dešiniojo sparno partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS) vadovautą administraciją, dažnai konfliktavusią su Briuseliu.
Sieks gerinti santykius su ES
Antradienį pristatydamas savo programą ir vyriausybės sudėtį D. Tuskas pasisakė už stiprią Europos Sąjungą, mat tokia ji stiprintų ir jo šalį, ir patikino, kad jo vyriausybė sutelks jėgas siekdama, kad pasaulis būtų įsipareigojęs toliau padėti Ukrainai, kovojančiai su plataus masto Rusijos invazija.
Be to, jis pažadėjo išspręsti jau ilgiau kaip mėnesį trunkančią Lenkijos sunkvežimių vairuotojų vykdomą blokadą pasienyje su Ukraina.
D. Tuskas kaip naujasis ministras pirmininkas galės dalyvauti ketvirtadienį ir penktadienį Briuselyje vyksiančiame Europos Sąjungos viršūnių susitikime.
Jis sakė, kad iš Briuselio keliaus į Taliną, kur planuoja susitikti su Baltijos šalių premjerėmis.
Spalį vykusiuose visuotiniuose rinkimuose PiS laimėjo daugiausia vietų, tačiau nesugebėjo iškovoti daugumos. Vis dėlto PiS ministrui pirmininkui Mateuszui Morawieckiui buvo pirmajam suteiktas šansas pamėginti suformuoti naują vyriausybę. Pirmadienį jo vyriausybė nesulaukė pakankamai palaikymo Seime.
Nors D. Tusko Pilietinė platforma rinkimuose liko antra, ji užsitikrino daugumą susivienijusi su dviem mažesnėmis proeuropietiškomis opozicinėmis politinėmis grupėmis – „Trečiuoju keliu“ ir „Naująja kaire“.
Naujajai vyriausybei tikriausiai teks susidurti su kasdienėmis kovomis su PiS įstatymų leidėjais. Ši partija vis dar turi sąjungininkų prezidentūroje, Centriniame banke ir Aukščiausiajame Teisme, taip pat keliose svarbiose teisminėse ir finansinėse valstybės institucijose.
Prezidentas A. Duda, kurio kadencija baigiasi 2025 metais, iki to laiko gali pasinaudoti blokavimo taktika ir vetuoti teisės aktus.
Naująjį Lenkijos premjerą pasveikino Ingrida Šimonytė
Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė savo ir Vyriausybės vardu pasveikino naująjį Lenkijos Respublikos Ministrų Tarybos Pirmininką Donaldą Tuską. Premjerė I. Šimonytė palinkėjo Lenkijos Vyriausybės vadovui visokeriopos sėkmės įgyvendinant šaliai svarbius siekius, stiprinant Lenkijos žmonių saugumą bei gerovę ir bendrus Europos namus.
„Šiandien galime pagrįstai didžiuotis, kad Lietuvą ir Lenkiją sieja ne tik artima kaimynystė, bendra istorinė patirtis, nulėmusi glaudžius saitus tarp mūsų šalių žmonių, bet ir vienodos vertybės, bendri laisvės ir demokratijos idealai. Istorijos patirtis ne kartą parodė, kad mūsų tautų laisvė yra tarpusavyje susijusi. Tad esu įsitikinusi, kad bendri tikslai ir nepaprastai dideli šiandienos iššūkiai mūsų tautas dar labiau suartins ir mes vieni kitus tvirtai palaikysime ES, NATO bei kituose tarptautiniuose formatuose“, – sakoma Ministrės Pirmininkės I. Šimonytės sveikinime.
Lietuvą ir Lenkiją sieja intensyvus dvišalis bendradarbiavimas įvairiose srityse, bendras abiejų šalių interesas – regiono saugumas ir dar stipresnės tarpusavio jungtys.
„Tikiuosi, kad su Jūsų Vyriausybe tęsime ir užbaigsime tokius svarbius projektus kaip Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacija su kontinentinės Europos tinklais bei „Rail Baltica“, taip pat tęsime abipusį bendradarbiavimą visais mums rūpimais klausimais“, – priduriama sveikinimo laiške.
Premjerė I. Šimonytė taip pat pažymėjo ypatingą paramos Ukrainai svarbą.
„Neabejoju mūsų vienybe ir toliau nuosekliai bei tvirtai remiant Ukrainą. Šokiruojančio ir brutalaus Rusijos karo prieš Ukrainą akivaizdoje kaip niekada svarbus mūsų tautų, taip pat visų ES ir NATO valstybių susitelkimas remiant herojiškas Ukrainos pastangas apginti ne tik savo nepriklausomybę ir teritorinį integralumą, bet ir Europos saugumą bei viso demokratinio pasaulio vertybes. Mūsų nuosekli pozicija stiprinant sankcijas Rusijai ir Baltarusijai yra svarbi norint parodyti, kad Europa nepasiduos agresoriaus šantažui“, – sakė Vyriausybės vadovė.
