Visgi vėliau jam teko pripažinti pralaimėjimą. Tiesa, dažnai griežta išrinktojo prezidento retorika Briuselio atžvilgiu bei jo raginimai nepriimti Ukrainos į NATO kelia nerimą kaimyninėms šalims. Tačiau ekspertai ramina – nei Lietuvai, nei Ukrainai nerimauti nereikia.
Proeuropietiško kandidato į Lenkijos prezidentus – Varšuvos mero Rafalo Trzaskowskio – rinkimų štabe tvyrojo džiaugsminga atmosfera.
Nors balsavusiųjų apklausos rodė, kad R. Trzaskowskio pranašumas prieš jo „protrumpišką" konkurentą Karolį Nawrockį siekia mažiau nei vieną procentą, čia jau buvo švenčiama pergalė.
Tačiau liaudies išmintis – „nesakyk op, kol neperšokai griovio“, R. Trzaskowskiui iškrėtė piktą pokštą.
Vilties nepraradęs konservatyvios opozicinės partijos „Teisė ir teisingumas“ remiamas kandidatas Karolis Nawrockis, surinkęs beveik 51 procentą balsų, tapo naujuoju Lenkijos prezidentu. Kandidatai visų rinkimų metu žengė petys į petį, tačiau galiausiai už K. Nawrockį balsavo 400 tūkstančių rinkėjų daugiau.
„Džiaugiuosi rezultatu. Ir tai viskas, ką galiu pasakyti“, – sakė 63 metų paštininkas Pawelas Firlagas.
„Tiesiog manau, kad mūsų tauta dar, matyt, nesubrendo. Tegul dabar pati dorojasi su tuo, ką pasirinko“, – kitokios nuomonės laikės 70-metė Anna Plazewska.
„Toks nedidelis skirtumas parodo, kaip stipriai esame susiskaldę. Beveik perpus. Tai labai įdomu ir suteikia peno apmąstymams“, – kalbėjo 32 metų IT specialistas Patrykas Marekas.
Vadina radikalesniu ir konservatyvesniu nei Duda
Pagrindiniu rinkimų leitmotyvu tapo klausimas, kokiu keliu turi eiti Lenkija – stiprinti ryšius su Europos Sąjunga kartu su R. Trzaskowskiu ar rinktis nacionalistinį K. Nawrockio kelią ir remtis JAV bei Donaldu Trumpu kaip pagrindiniu sąjungininku.
„Jis yra dar radikalesnis arba konservatyvesnis nei buvo Andrzejus Duda. Jei lygintume jį su „Teisės ir teisingumo“ atstovu, Karolis Nawrockis tikrai labiau linksta į „MAGA“ kryptį“, – įsitikinęs Batory fondo politikos direktorius Krzysztofas Izdebskis.
Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda, kuris šiuo metu dalyvauja Vilniaus saugumo viršūnių susitikime, jau pasveikino savo įpėdinį su pergale.
„Stiprinti glaudžius Lenkijos ir Jungtinių Valstijų santykius ir tuo grįsti mūsų saugumą, stiprinti Lenkijos kariuomenę ir didinti gynybos išlaidas – tai kryptis, kurią pasirinko lenkai“, – kalbėjo A. Duda.
Savo sveikinimus naujai išrinktam prezidentui išsakė ir Ukrainos prezidentas.
„Aš jau pasveikinau jį žinute. Tačiau tikiuosi, kad artimiausiu metu turėsime galimybę pasikalbėti. Lenkija yra mūsų didelė draugė ir stipri kaimynė. Mes, žinoma, gerbiame jos pasirinkimą“, – sakė Volodymyras Zelenskis.
Ekspertai sako, kad nerimauti neverta
Tačiau rinkimų kampanijos metu K. Nawrockis pasisakė prieš ukrainiečių narystę Europos Sąjungoje ir NATO, kol nebus išspręsti istoriniai nesutarimai tarp šalių, taip pat prieš lenkų karių siuntimą į Ukrainą. Tačiau, nepaisant šių pareiškimų, ekspertai neskuba daryti skubotų išvadų – dalį pasisakymų vertina kaip flirtavimą su kraštutinių dešiniųjų elektoratu.
„Aš nematau čia didelės rizikos. Reikia suprasti vidinę lenkų virtuvę ir atitinkamą retoriką, skiriančią ją nuo užsienio politikos veiksmų. Jis bus ne mažiau efektyvus nei ponas Duda. O būtent Duda per savo kadenciją perdavė Ukrainai ir MIG-29 lėktuvus, ir suteikė daug karinės paramos, tad parama tikrai tęsis ir toliau“, – kalbėjo tarptautis ekspertas Igoris Chalenko.
Ekspertai taip pat pabrėžia, kad Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims neverta nerimauti dėl radikalesnės Lenkijos politikos krypties.
„Vienaip ar kitaip, jis supranta grėsmę iš Rusijos, taip pat rusų norą eiti antru frontu per Suvalkų koridorių. Todėl visi gynybiniai procesai tarp Lietuvos ir Lenkijos toliau vystysis“, – mano I. Chalenko.
Vidinė situacija pačioje Lenkijoje išlieka sudėtinga, nes proeuropietiška Donaldo Tusko Vyriausybė susiduria su prezidento veto grėsme bet kuriai jų reformai.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
Visas TV3 Žinias žiūrėkite čia:
