„Reikėtų šitoj visoj situacijoj, ir čia jau yra ir mano, ir Lietuvos raginimas, išvengti politizavimo sienos apsaugos priemonių, atliepiant įvairias politines įtampas, nes čia nėra tinkamas tam įrankis“, – trečiadienį žurnalistams sakė K. Budrys.
Jis pažymėjo, kad sprendimai dėl sienos kontrolės nėra vien nacionaliniai ir yra susiję su Šengeno erdvės susitarimais, kurių privalu laikytis.
„Tai mes čia dirbame taip pat jau dabar ir Briuselyje, na, tam, kad visos procedūros būtų išlaikytos ir kad būtų sprendimai pagrįsti faktiniais duomenimis ir poreikiu. Tai jie turi būt proporcingi, tiksliai nutaikyti, o ne politiškai motyvuoti“, – kalbėjo užsienio reikalų ministras.
Perklaustas, ar Varšuvos sprendime jis mato politizavimą, K. Budrys teigė norintis „būti įsitikinęs, kad tai yra pagrįsta kietais duomenimis, o ne minkštomis prielaidomis ar kažkokiomis tai vidinėmis situacijomis“.
Pasak K. Budrio, duomenys rodo, kad neteisėtai į Lietuvą ir Lenkiją patekusių migrantų skaičius auga, tačiau ministras pabrėžė, kad tai susiję ne su Lietuvos sienos saugumo problemomis, o su vadinamąja antrine migracija, kai atėjūnai Lietuvą ir Lenkiją iš Baltarusijos pasiekia per Latviją.
„Jie ateina, tie žmonės, kirtę kitų valstybių sieną. Tai žiūrime į tai, kokie yra pokyčiai Latvijos-Baltarusijos sienoje, taip pat žinome, kad vis dar kirtimai vyksta ir toj pačioj Lenkijos-Baltarusijos sienoje, kai asmenys yra sulaikomi Lenkijoje“, – sakė K. Budrys.
„Žiūrime, kokie yra pokyčiai realūs ant žemės, kiek tie duomenys mums leidžia teigti, kad situacija yra tikrai blogėjanti, jog mums reikia imtis tokių ekstra priemonių, kad jos būtų pagrįstos“, – pažymėjo jis.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) antradienį paskelbtais duomenimis, šiemet per pirmąjį pusmetį sulaikyti 352 neteisėti migrantai, kurie iš Baltarusijos pateko į Latviją ir vėliau per Lietuvą ir Lenkiją bandė pasiekti Vakarų Europą.
Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, šių migrantų skaičius išaugo pustrečio karto.
Savo ruožtu, kaip rašė BNS, Lenkija antradienį pranešė nuo liepos 7-osios laikinai vykdysianti patikrinimus prie sienų su Vokietija ir Lietuva, kad sustabdytų nelegalią imigraciją.
Tuo metu Vidaus reikalų ministerija skelbė į Latviją siunčianti aštuonis Lietuvos pasieniečius, kurie padės užtikrinti sienos su Baltarusiją apsaugą, tačiau nedetalizavo, kokių papildomų priemonių ketina imtis lenkai.
„Lenkijos sprendimai yra ten, kur jie liečia tiktai Lenkiją. Šitoj vietoj liečia laisvą asmenų, prekių judėjimą ir tai yra Europos Sąjungos lygmens dalykai. Tai dėl to, na, aš esu įsitikinęs, kad kalbamės mes su jais ir tikrai tie komentarai yra rengiami ir bus pateikti“, – detalių apie lenkų stiprinamos kontrolės stygių vertino K. Budrys.
VSAT turimi duomenys rodo, kad į Latviją šiemet mėgino patekti, buvo sulaikyti ir į Baltarusiją grąžinti 5914 migrantų. Tai yra beveik septynis kartus daugiau nei bandymų iš Baltarusijos patekti į Lietuvą.
Į Lenkiją šiais metais jau bandė patekti ir pasienyje buvo apgręžti 14 tūkst. 975 migrantai.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
