R. Sikorskis kalbėjo ir apie Lenkijos reikalaujamas kompensacijas iš Vokietijos už pasaulinio karo žalą. „Partnerystė reiškia abipusę pagarbą abiejų pusių interesams, tačiau taip pat jautrumą ir empatiją humanitariniams ir istoriniams klausimams“, – sakė jis. Ministras paragino Berlyną pateikti pasiūlymus dėl kompensacijų Lenkijos piliečiams, kurie tapo „atakų ir vokiečių okupacijos aukomis“ bei dėl kompensacijų už Lenkijos valstybės patirtus nuostolius.
R. Sikorskis neminėjo žodžio „reparacijos“. Ginčas dėl kompensacijų už Vokietijos Antrojo pasaulinio karo nusikaltimus mokėjimo ilgą laiką temdė Vokietijos ir Lenkijos santykius. Ankstesnė valdančioji „Teisės ir teisingumo partija“ (PiS) iš Berlyno reikalavo 1,3 trln. eurų.
Vokietija visad teigė, kad Lenkijos reikalavimams nėra teisinio pagrindo. Lenkija 1953 m. pareiškė atsisakanti Vokietijos reparacijų ir tai po to keliskart patvirtino. Tačiau PiS vyriausybė Varšuvoje neigė atitinkamo susitarimo galiojimą, argumentuodama, kad Lenkija tada veikė spaudžiama tuometinės Sovietų Sąjungos. PiS buvo griežta Vokietijos atžvilgiu ir kitais klausimais. Ji kritikavo „vokiečių dominavimą“ Europoje ir kaltino Berlyną Europos Sąjungoje veikiant prieš Lenkijos interesus.
Kai prie Lenkijos vyriausybės vairo stojo buvęs Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldo Tuskas, vadovaujantis proeuropietiškai koalicijai, tonas tapo daug draugiškesnis.
