Įsivaizduokite tokio pobūdžio riziką ir vyrus bei moteris, kurie kas vakarą ištveria šią iš proto varančią dalią, kai kitą kartą išgirsite kalbas apie Ukrainos kontrpuolimo eigą, rašo CNN korespondentas Nickas Patonas Walshas. Kontrpuolimas – lėtas, pavojingas, kruvinas ir sunkesnis, nei kas tikėjosi. Tačiau nesuklyskite: tai bene svarbiausias momentas Europos saugumui nuo pat Berlyno sienos griūties ar net 1945-ųjų.
Ukrainos pajėgos nė iš tolo nėra ten, kur tikėjosi atsidurti, artėjant rudeniui. Vasaros mėnesiai aplink Robotynę, esančią į pietus nuo Orichivo ir į šiaurę nuo Mariupolio, buvo užimti baisaus šliaužiojimo per nesibaigiančius minų laukus, kariams ištisas savaites kovojant už mažytes gyvenvietes, kurių gatves ar net pastatus galima suskaičiuoti ant pirštų.
Galiausiai išvadavus iš okupacijos – pavyzdžiui, Staromajorskę ar Urožainę – tose gyvenvietėse stovėti liko tiek mažai, kad Ukrainos gynėjams sunku rasti priedangos. Nugalėtojui atitenka vieni griuvėsiai.
Vakarai nekantrauja
Vakaruose akivaizdžiai matomas nekantrumas ir nuovargis dėl Ukrainos pažangos šią savaitę neabejotinai bus nuslėptas Niujorke lankantis Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui. Kuris, beje, pasitelkė atnaujintą Gynybos ministeriją, kad pavaizduotų atsinaujinusią administraciją, pasiruošusią ilgai ir skausmingai žiemai, kuri greičiausiai laukia priešakyje. Tačiau jis net neturėtų jausti spaudimo bandyti save pristatyti kaip paklausią prekę.
Taip, Ukraina kovoja už savo teritoriją. Tačiau tai stulbinamai ryškus momentas Europos saugumui – ateinančių dviejų mėnesių rezultatai gali nulemti ateinančio dešimtmečio tėkmę pasauliniu mastu.
Nors anksčiau šį mėnesį ukrainiečių pažanga pietiniame fronte paspartėjo, dabar atrodo, kad ji vėl iš dalies sulėtėjo. Jie vis dar yra šiek tiek nutolę nuo Tokmako, pusiaukelėje iki Melitopolio ir tikslo atkirsti sausumos koridorių tarp okupuoto Krymo ir žemyninės Rusijos dalies.
Kyjivo pajėgos pamažu juda į pietus Mariupolio link, tačiau šis veržimasis yra kankinantis, o reljefas nepalankus, tai – plačiai atviri dirbamos žemės plotai. Naujai atkovota teritorija, kurią rugpjūtį CNN pademonstravo 35-oji jūrų pėstininkų brigada, dažnai buvo tik mažo savivaldybės pastato griuvėsiai tarp banguotų ir išgriautų kaimo gatvių. Liko mažai ką perimti ir mažai ką ginti.
Viską lems orai ir rinkimai
Tačiau kova vis tiek yra esminė. Lapkričio pabaigoje orai atvės, greitai įsivyraus ir žiema. Jau ir dabar kyla pavojus, kad oras bus drėgnesnis ir purvinesnis, nei norėtų Ukrainos šarvuočiai. Tačiau paskutiniai dideli Kyjivo proveržiai buvo pasiekti būtent praėjusių metų lapkričio viduryje, po Rusijos pasitraukimo Chersone, todėl teisinga manyti, kad jiems liko dar aštuonios savaitės.
Pasnigus Maskva bandys dar labiau sustiprinti savo dabartines pozicijas fronto linijoje. Šviesių paros valandų bus vis mažiau. Šaltis atakuojančius Ukrainos dalinius padarys daug labiau pažeidžiamus, nes jie bandys veržtis giliau į rusų užimtas teritorijas. Tai padarys ir taip bjaurią užduotį dar kruvinesnę.
Panašu, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tikisi, jog žiema sustiprins jo pozicijas. Jo pajėgos šią vasarą laikėsi tvirčiau, nei daugelis tikėjosi. Vis dar įmanoma, kad rusai pradės svyruoti: jų žmogiškieji ištekliai nėra begaliniai, o lėti, bet užtikrinti ukrainiečių smūgiai į jų atsargas grasina atkartoti tokį patį scenarijų kaip pernai rugsėjį Charkive. Bet Rusija gali ir išsilaikyti.
Tai gali reikšti distopinę žiemą. Vakarai demonstruoja savo nenumaldomą ryžtą remti Kyjivą. Tačiau neabejokite, kad milijardus dolerių pagalbos, apie kuriuos Vašingtonas skelbia kone kas savaitę, gali neigiamai paveikti artėjantys 2024 m. JAV prezidento rinkimai.
JAV prezidentas Joe Bidenas mieliau rinktųsi kampaniją su sprendimu Ukrainai, o ne pažadu investuoti JAV mokesčių mokėtojų pinigus į neapibrėžtą karą, kurį retas amerikietis seka kasdien. Kai kurie respublikonai jau išreiškia abejones. Donaldas Trumpas, kandidatas į respublikonų kandidatus į prezidentus, tiki, kad gali stebuklingai išspręsti karą per 24 valandas, o tai kelia riziką nusileisti žmogui, kurį D. Trumpas, atrodo, bijo kritikuoti, – V. Putinui.
Europos parama taip pat nėra nepajudinama. Veikiant ekonominiam spaudimui, visapusiška Europos Sąjungos vienybė kare yra išskirtinė ir taip pat gali susvyruoti, jei JAV parama sumažės. Dar viena aukštų degalų kainų žiema ir artėjantys rinkimai gali supurtyti ir šią vienybę.
Ukrainos drąsa vis auga
Sustingusios pietinio fronto linijos taip pat gali pastūmėti karą į eskalaciją. Ukrainai vis patogiau smogti Maskvai bepiločiais orlaiviais, vykdyti tarpvalstybinius smūgius ir smogti į Krymą ilgesnio nuotolio raketomis. Tai natūrali Kyjivo karinio atsako į okupantę kaimynę raida.
Tačiau prisiminkite ankstesnius metus, kaip Vakarų pareigūnus baugino vien idėja, kad galima atakuoti Rusiją. Ši baimė buvo loginis pagrindas netiekti Ukrainai ilgesnio nuotolio raketų, kurios galėtų smogti Krymui arba su Ukraina besiribojančiai Rusijos teritorija.
Dabar į Krymą smogiama beveik kasdien, o Vakarai šiuo klausimu mažai ką gali pasakyti, nes raketos, matyt, yra pagamintos Ukrainoje. Prasidėjus žiemai, o Ukrainos civiliams kenčiant naujus rusų smūgius į jų energetikos infrastruktūrą, galite laukti, kad išgirsite vis daugiau raginimų atakuoti žemyninę Rusiją.
Savo ruožtu Maskva atrodo šiek tiek drąsesnė. Kad ir koks būtų Putino susitikimo su Šiaurės Korėjos autokratu Kim Jong Unu rezultatas, vien faktas, kad Kremliaus vadovas susitiko su kaimynu, prašydamas amunicijos, rodo, kad sąrašas dalykų, apie kuriuos Putinas negalvoja, yra labai trumpas. Galbūt niekada nesužinosime šio susitikimo rezultatų – ir Kinijos vaidmens jame – tol, kol jų nepajusime Ukrainos mūšio lauke.
Yra ir kita, didesnė eskalavimo rizika. Du neseniai įvykę incidentai Rumunijoje ir Bulgarijoje, kai bepiločių orlaivių fragmentai buvo rasti NATO valstybių teritorijose, vėl rodo, kad dabar vyksta tai, kas buvo neįsivaizduojama prieš metus.
Bulgarijos pareigūnai pateikė keletą detalių, kaip dronas pateko į Juodosios jūros kurortą Tiulenovą, ir teigė, kad negalima galutinai pasakyti, kieno tai buvo dronas ir iš kur jis atkeliavo. Rumunijos prezidentas Klausas Iohannisas per savaitę aptiktą antrą partiją įtariamų Rusijos bepiločių orlaivių skeveldrų pavadino nepriimtinu NATO oro erdvės pažeidimu.
Vakarų visuomenės nuomonė apie karą – kažkas, dėl ko kovoja toli, Europos pakraščiuose, esanti tauta – yra labai nutolusi nuo rusų nuomonės, kur karas užliejo kasdienį gyvenimą. Rusijos valstybinėje televizijoje tai yra egzistencinis karas prieš visą NATO. NATO valstybių narių televizijose tai greičiau pristatoma kaip galimybė suduoti Rusijai ilgalaikį smūgį, kurį, laimei, suduos kas nors kitas, o ne NATO.
Tačiau NATO negali leisti, kad ateinantys du mėnesiai praeitų be didesnio skubos jausmo, supratimo, kad atėjus žiemai be rimto Rusijos likimo pablogėjimo, ateinantį dešimtmetį Europos saugumui kyla rimta rizika.
