Ledkalniai tirpsta kitaip, negu buvo manyta: tai vyksta daug greičiau

Ledkalniai tirpsta kitaip, negu mokslininkai skaičiavo naudodami savo sukurtus modelius, tačiau dabar jie buvo atnaujinti ir į skaičiavimus yra įtraukti prieš tai ignoruoti veiksniai. Šis patobulinimas yra svarbus ne dėl priežasčių, apie kurias pagalvojama iš karto – tai neturės įtakos jūros lygio kylimo modeliams – tačiau jis gali turėti kitų ypač svarbių pritaikymo būdų.

Fizikai ilgą laiką žiūrėjo į stiklinėse tirpstančius ledo kubelius, siekdami rasti ryšį su tirpstančiais ledynais. Tačiau Sidnėjaus universiteto doktorantūros studentas Ericas Hesteris teigia, kad kai mokslininkai bandė suprasti kokiu greičiu tirpsta ledkalniai, „jų naudojamuose modeliuose nejudantys ledkalniai visiškai netirpo.“

E. Hesteris „IFLScience“ pasakojo, kad ši labai aiškiai klaidinga prielaida atsirado todėl, kad pirmieji modeliai buvo sukurti tirti, ar slenkantys Atlanto vandenyno ledkalniai būtų tinkami laistyti Australijos ir Čilės dykumas. Kadangi modelio paskirtis buvo tirti judančių ledkalnių tirpimą ir jis buvo sukurtas dar prieš kompiuteriams supaprastinant skaičiavimo procesą, mokslininkai nesivargino sugalvoti teisingų matematinių formulių nejudantiems ledkalniams. Ledkalnių modeliuotojai – tikrai nišinio lauko atstovai – ilgai naudojo lygtis, kurios jau seniai žinoma, kad yra klaidingos. Deja, nebuvo jokios geresnės išeities.

„Reikia stebėti kokiu greičiu juda vanduo, koks jo sūrumas, temperatūra ir ledkalnio forma. Senieji modeliai dėmesį kreipė tik į temperatūrą ir vandens judėjimą“, – sakė E. Hesteris.

Pateikė naują skaičiavimą

E. Hesteris atrado, kad ledkalniai įprastai tirpsta daug greičiau, negu buvo apskaičiuota naudojantis senais modeliais, o jų forma yra ypač svarbus šio proceso veiksnys. Jis pastebėjo, kad ledkalnių šonai tirpsta beveik du kartus greičiau nei jų pagrindas. Todėl gilūs, bet siauri ledkalniai tirpsta greičiau nei platūs ir plokšti. E. Hesteris ir jo tyrimo bendraautoriai pateikė naujas tirpimo greičio lygtis, į kurias šie veiksniai yra įtraukti.

REKLAMA

Kai ledkalnis atsiskiria nuo ledyno, jis plūduriuoja. Todėl pagal principą, žinomą nuo Archimedo laikų, vandenyno lygis pakyla. Nesvarbu, kaip greitai jis tirps, vandenyno lygis nepakis. Visiškai kitaip veikia ledas ant žemės, kuriam tirpstant vandens lygis kyla. Tačiau E. Hesterio darbas, nors ir neturi įtakos jūros lygio kylimo modeliams, vis tiek yra svarbus klimato tyrinėjimams.

Kadaise per didelis kiekis gėlo vandens šiauriniame Atlanto vandenyne sutrikdė jo cirkuliaciją, o ypač golfo srovę. Dėl šios priežasties, praeityje oro temperatūra šiaurės Europoje smarkiai nukrito. Jeigu tai pasikartotų, net jeigu likusi planetos dalis šiltų, Anglijos klimatas taptų panašus į beveik negyvenamo Labradoro. Suprantant, kaip greitai tirpsta ledkalniai, galima geriau nuspėti, ar toks įvykis yra tikėtinas.

Šie įrankiai, kuriuos pristatė E. Hesteris, gali būti naudingi suprantant ledynų, besidriekiančių į vandenynus, tirpimą, dėl ko pirmiausia ir atsiskiria ledkalniai. Dar įdomiau yra tai, kad jie gali padėti tirti tokius natūralius kosmoso palydovus kaip Enceladą ir Europą, kurių vidinius vandenynus dengia ledo sluoksnis. Dėl to šie palydovai turi daugiausia potencialo turėti gyvybės Saulės sistemoje.


Rašyti komentarą...
I
Iš Europos
2021-03-01 16:09:15
Pranešti apie netinkamą komentarą
Eikite debilai jūs su savo sudo malimais.
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (1)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų