Visų trijų Baltijos šalių ministrai pirmininkai, kartu su kolegomis iš Estijos, išreiškė didelį susirūpinimą dėl situacijos, susiklosčiusios prie jų sienų.
Tūkstančiai žmonių iš Irako, susigundę pažadais lengvai patekti į ES ir galimybe įsikurti tokiose šalyse kaip Vokietija ar Švedija, įlipo į lėktuvus, skrendančius į Minską, kur jie buvo palydėti iki šių šalių sienų. Tačiau vis aiškiau matyti, kad Minskas ne tik toleruoja šią situaciją, bet ir ją suplanavo bei sistemingai suorganizavo vadovaujant Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos režimui.
Lukašenkos planas yra paprastas – apkrauti ES priėmimo ir prieglobsčio sistemas nauju neteisėtos migracijos srautu ir suvaržyti mūsų gebėjimą reaguoti į tikrąsias krizes. Tai ne kas kita, kaip hibridinio karo forma, išnaudojanti pilkąją zoną tarp taikos, krizės ir karo. Ir situacija tik aštrėja, skelbia politico.eu.
Leidinyje skelbiama, kad ES būtina veiksmingai apsaugoti savo išorės sienas ir užkirsti kelią neteisėtam sienos kirtimui. Atidžiai stebėdama migracijos ir saugumo situaciją, ES turėtų sukurti naujas priemones, kurios padėtų atgrasyti ir imtis veiksmų prieš bandymus panaudoti nelegalią migraciją politiniais tikslais tiek dabar, tiek ateityje.
Su hibridinio karo grėsme šalys susidūrė ne kartą
Daugelis šalių anksčiau susidūrė su hibridinio karo grėsme, įskaitant Gruziją, Ukrainą, Švediją, Suomiją, Nyderlandus ir, žinoma, Latviją. Naujas yra metodas, naudojamas šiai grėsmei įgyvendinti – ginklavimasis migracija.
NATO hibridinę grėsmę apibrėžia kaip „tokią, kuri sujungia įprastą, nereguliarią ir asimetrišką veiklą laike ir erdvėje“. Hibridinės grėsmės nesukelia tam tikros įvykių sekos. Tai koordinuota veikla, nukreipta į silpniausius demokratinių valstybių ir institucijų sisteminius taškus, siekiant strateginių tikslų, dėl kurių jų taikiniai bus labiau pažeidžiami.
Svarbiausias išbandymas kiekvienai šaliai, susiduriančiai su tokia grėsme, yra jos gebėjimas greitai reaguoti. Kalbant apie migraciją, gerai žinoma, kad ES valstybės narės turi ribotas galimybes tiesiog atstumti arba priversti nelegaliai sienas kertančiuosius grįžti. Ir Baltarusija tai žinojo organizuodama ir nukreipdama migrantų srautą link rytinės ES sienos.
Todėl greita Latvijos ir Lietuvos reakcija imtis veiksmų pasienio zonose buvo būtinas žingsnis siekiant apsaugoti ES išorės sieną. Tai tapo aiškia žinia tiek Baltarusijai, tiek galimiems nelegaliems migrantams, kad ES šalys neleis neteisėtai, nekontroliuojamai kirsti savo sienas.
Hibridinė grėsmė taip pat kelia pavojų ir plačiau. Vyriausybės, susiduriančios su tokiomis grėsmėmis, patiria didelę įtampą – gali būti vis sunkiau pasiekti politinį sutarimą tiek namie, tiek tarptautiniu mastu, nes hibridinės grėsmės sukelia dviprasmiškumą ir netikrumą bei išnaudoja nepasitikėjimo visuomenėje plyšius, kad pagilintų esamus konfliktus.
Vyksta ir „informacinis karas“
Taip pat susiduriama su „informacinio karo“ elementu, dar vienu hibridinių grėsmių aspektu, nes Baltarusijos žiniasklaida bando pavaizduoti Baltijos šalis ir Lenkiją tikraisiais kaltininkais. Visa tai gali pakenkti visuomenės nuomonei – paversti kaltininke ne Baltarusijos vyriausybę, kuri yra konflikto šaltinis, o šalis, kurios priima šią ataką.
Padėtis Baltarusijos pasienyje darosi vis labiau nepriimtina. Baltarusijos valdžios institucijos neleidžia migrantams grįžti į savo kilmės šalis, atvežti jiems maisto ar suteikti pastogę ir medicininę pagalbą. Latvijos sienos apsaugos pareigūnai dabar stebi šių migrantų sveikatą, aprūpina juos maistu ir higienos produktais.
Pasieniečiai ir pareigūnai, atsakingi už Latvijos išorės sieną, ir toliau veiks pagal įstatymus ir tarptautines sutartis. Tačiau mums taip pat reikia Europos paramos. Bendromis jėgomis turime apsaugoti mūsų išorės sienas, kad jos netaptų kaimynystėje esančių nedemokratiškų režimų taikiniais, ir neleisti kitiems piknaudžiauti mūsų prieglobsčio politika.
Europa nėra tik geografinė sritis. Tai sąjunga, pagrįsta teisėmis ir vertybėmis. Saugoti Europą reiškia ne tik saugoti jos fizines sienas, bet ir vertybes bei teisinę valstybę.
Žinodama Lukašenkos režimo negailestingumą, ES taip pat turi būti pasirengusi galimai situacijos eskalacijai artimiausioje ateityje.
Publikacijos autorė – Latvijos vidaus reikalų ministrė Marija Golubeva.
