Latvija ėmėsi nelegalių migrantų: „Duodame vieną mėnesį dingti“

Plačiau apie tai – TV3 Žiniose. 

Latvijai pradėjus kovą su integruotis nenorinčiais rusakalbiais, naujoji Rygos miesto valdžia užsimojo atidaryti dar vieną kovos frontą. Jo taikinyje – nelegalūs migrantai, gyvenantys mieste. 

TAIP PAT SKAITYKITE:

Ketvirtadienį 79 migrantai mėgino neteisėtai patekti į Latviją iš Baltarusijos

Pasienyje su Baltarusija apgręžta 17 neteisėtai į šalį bandžiusių patekti migrantų

Galingai debiutavęs G.Antetokounmpo skriaudė latvius

„Jie atvyksta tiek per Baltarusijos, tiek per Rusijos sieną ir ieško galimybių čia pasilikti. Mūsų stebėjimai rodo, kad šie asmenys yra pasimetę aplinkoje ir, ko gero, ieško kontaktų su čia jau esančiais tautiečiais bei sprendžia, ką daryti toliau“, – komentuoja Rygos policijos viršininkas Juris Lukassas. 

Jei prie Lietuvos sienų nelegalų srautas jau sumažėjęs, latviai vis dar turi daugiau darbo. Vien šiemet jie neįleido 8 tūkstančių migrantų. Bet dalis vis tiek patenka į šalį. Jei pernai per visus metus Rygoje buvo sulaikyti 24 nelegalai, tai šiemet šis skaičius jau pasiekė 22. Dauguma nelegalų – iš Sudano, Etiopijos, Ganos ir Malio.

Duoda mėnesį palikti Latviją

Rinkimuose migrantų kortą išnaudoję Rygos politikai dabar demonstruoja, kad tęsia savo pažadus.  

„Žinoma, atkreipsime dėmesį į konkrečius miesto rajonus, tačiau siekdami, kad Ryga būtų saugi, nelegaliems imigrantams duodame vieną mėnesį dingti iš Rygos ir Latvijos, nes po mėnesio prasidės plataus masto policijos reidai“, – teigia Rygos vicemeras Edvardas Ratniekis. 

Nors Latvijoje, kaip ir Lietuvoje, atvykėliai dažniausiai dirba kurjerių ar pavežėjų darbus, tačiau latviai sako, kad šie sektoriai problemų nekelia.  

„Jei kalbame apie kurjerius, ar dirbančius statybose, tie, kurie būna patikrinami, iš esmės visi turi teisėtus leidimus gyventi“, – sako J. Lukassas.  

Tiesa, Rygos valdžia sako, kad policijai trūksta aiškumo, kada ir ką daryti. 

„Gauti signalai, kad, pavyzdžiui, sunerimę žmonės pamatė dešimt žmonių, apsipirkinėjančius turguje. Jie paskambino policijai ir pasakė, kad pažiūrėtų, bet policija nereagavo. Galbūt reikia reaguoti, galbūt ne. Aišku, kad negalime visų klausinėti bet kokioje situacijoje, bet mums reikia visiškai tikslaus algoritmo“, – teigia E. Ratniekis. 

Prieš metus Vilniuje taip pat buvo rengiami bendri policijos ir pasieniečių reidai. Pareigūnai tikrindavo, ar vairuotojai blaivūs, o pasieniečiai tikrindavo užsieniečių dokumentus. Tuomet nelegalų būdavo sulaikoma kone kiekvieno reido metu, tačiau atsiradus prievolei atvykėliams turėti Europos Sąjungoje išduotas vairavimo teises, tokių nelegalų gerokai sumažėjo. 

Daugiau apie tai sužinokite aukščiau esančiame vaizdo įraše.