Jo teigimu, šis klausimas yra ne politinis, o epidemiologinis.
„Jei tai būtų politinis sprendimas, galėtume klausti, kodėl ne 50 ar 100. Tačiau epidemiologams šis skaičius yra tiesiogiai susijęs su užsikrėtimo rizikos pažabojimu“, – teigė K. Karinis.
Sveikatos apsaugos ministrė Ilzė Vinkelė sakė griežtai prieštaraujanti Ekonomikos ministerijos pasiūlymui ir pabrėžė, kad kova su COVID-19 tampa vis labiau komplikuota.
„Šiandien kalbame ne tik apie turizmą ir prekybos sektorių, bet apie visus verslus Latvijoje“, – teigė ji ir pridūrė, kad svarbiausia yra užtikrinti, jog saugiai veiktų šalies verslas ir kontaktinis mokymosi procesas.
Sveikatos apsaugos ministerijos vadovei pritarė aplinkos apsaugos ir regionų plėtros ministras Juris Pūce, pareiškęs, kad Latvijos įvesti apribojimai yra panašūs į galiojančius kitose šalyse.
„Nėra geresnio instrumento nei tarpvalstybinio judėjimo apribojimai. Matome, kad jie atnešė rezultatą ir Latvijoje“, – kalbėjo ministras.
Ekonomikos ministras Janis Vitenbergas savo ruožtu paaiškino, kad pasiūlymas dėl rodiklio didinimo buvo pateiktas, nes apribojimai dėl COVID-19 neigiamai paveikė praktiškai visus Latvijos ekonomikos sektorius.
Jis sakė, kad ekonomika pradeda atsigauti, išskyrus tuos sektorius, kurių veikla vis dar apribota, pavyzdžiui, turizmo ir pramogų. Vis dėlto ministras pažymėjo, jog jo šalis vėl artėja prie apribojimų, galiojusių esant nepaprastajai padėčiai, tad reikalingi sprendimai, kad vėl nebūtų sustabdyta visa ekonominė veikla.
Latvijoje šiuo metu privaloma 14 dienų izoliacija taikoma asmenims, atvykusiems iš šalių, kuriose sergamumo rodiklis per paskutiniąsias 14 dienų buvo didesnis negu 16 atvejų 100 tūkst. gyventojų. Ligų prevencijos ir kontrolės centras šių šalių sąrašą atnaujina kiekvieną penktadienį.
