Eisenos dalyvių apsaugą užtikrino gausios policijos pajėgos.
Netrukus po to, kai „Pride“ eitynių dalyviai po trumpo mitingo, kuris vyko už policijos kordono, išsiskirstė, nacionalistiškai nusiteikę kovotojai suorganizavo kontrdemonstraciją Kyjivo gatvėse, kur šaukė homofobiškus keiksmažodžius.
Priešiškos eitynės surengtos jau trečius metus tęsiantis Rusijos invazijai į Ukrainą. Šis karas dažnai vaizduojamas kaip egzistencinė kova už prisijungimą prie Europos liberaliųjų vertybių, nors dalis Ukrainos išlieka labai konservatyvi.
„Nepaisant vykstančių atakų turime ateiti ir pasirodyti. Esame tokia šalis, tokia tauta, nepasiduodame. Jei mūsų teisės atimamos, mes už jas kovojame“, – sakė 27-erių Dina Ivanova, dalyvavusi „Pride“ eitynėse.
Padėtį Ukrainoje ji palygino su Rusija, kur Kremlius, 2022 metais pradėjęs plataus masto invaziją, paspartino represijas prieš LGBTQI+ bendruomenę.
„Labai džiaugiuosi, kad gyvenu šalyje, kurioje galiu nueiti į „Pride“ eitynes“, – teigė D. Ivanova.
„Tie prakeikti rusai to negali“, – pridūrė ji.
Saugumo sumetimais iki sekmadienio ryto „Pride“ eitynių laikas ir vieta nebuvo viešai paskelbti.
Galiausiai buvo užregistruota apie 500 žmonių, atvykusių į „Pride“ eitynes griežtai prižiūrimoje teritorijoje.
„Pride“ eitynių dalyviai Kyjive skandavo ne tik LGBTQI+ bendruomenei visame pasaulyje įprastus šūkius, bet ir tokius, kuriuose buvo užsimenama apie šalyje vykstantį karą.
„Apginkluokite Ukrainą dabar“ ir „Susivieniję pergalei“, – skandavo jie.
„Tarsi būtų susidūrę su ateiviu“
„Pride“ eitynėse dalyvavo ir seksualinės orientacijos neslepiančių karių.
Vienas iš tokių karių buvo 28-erių Petro Žerucha. Dėl galimybės dalyvauti parade jo dalinys leido pasiimti atostogų.
Apklausos rodo, kad nuo karo pradžios gėjai, lesbietės ir transseksualai vis labiau pripažįstami, o LGBTQI+ kariai papildo ginkluotųjų pajėgų gretas.
„Daugeliui mano bendražygių aš buvau pirmas LGBTQI+ asmuo, kurį jie kada nors matė, – pasakojo P. Žerucha. – Jie jautėsi taip, tarsi būtų susidūrę su ateiviu.“
„Buvo daug klausimų, bet manau, kad po to, kai išsikalbėjome (...) visi tapo ramūs“, – teigė jis.
Kai kurie uniformuoti asmenys nešė didelį transparantą su žuvusių kariuomenėje tarnavusių vyrų ir moterų nuotraukomis.
Dauguma eitynių dalyvių norėtų, kad vyriausybė oficialiai pripažintų tos pačios lyties asmenų civilinę partnerystę.
Teisinis šių porų nepripažinimas reiškia, kad žuvusių ar sužeistų LGBTQI+ karių partneriai gali būti net neinformuoti apie tai, kas nutiko jų artimiesiems.
„Ar tai teisinga, kai žmonės aukoja savo gyvybes? Ne“, – sakė eitynių dalyvė(-is), įkūnijanti(s) „drag queen“ personažą Marlene Scandal (Marlen Skandal). Į „Pride“ paradą ji (jis) atėjo pasipuošusi(-ęs) visų vaivorykštės spalvų gėlėmis ir trišakiu, pavaizduotu mėlynai geltoname Ukrainos herbe.
„Konservatyvumas ir tradicijos“
Eitynėse taip pat dalyvavo keli diplomatai.
Danijos ambasadorius Ukrainoje Ole Egbergas Mikkelsenas pažymėjo, kad viena iš narystės Europos Sąjungoje sąlygų yra mažumų ir joms priklausančių asmenų teisių ir laisvių apsauga.
Didžioji dauguma ukrainiečių nori įstoti į Europos Sąjungą – apklausos rodo, kad tam pritaria apie 80 proc. apklaustų gyventojų.
Tačiau narystės ES ir tos pačios lyties asmenų santuokų idėja sukėlė kontrprotestuotojų pyktį.
Pasibaigus „Pride“ eitynėms, keli šimtai kovotojų nubėgo pagrindiniu sostinės prospektu – Chreščiatyko gatve – link tuščios gatvės, kur vyko eitynės.
Po to, lydint policijai, jie ėjo per rajoną, skandavo šūkius prieš Rusiją ir grasino homoseksualams mirtimi.
Vienas iš eitynių organizatorių, stovėjęs šalia vyro su svastika ant kepurės, neigė, kad grasinimai mirtimi buvo homofobiški.
21-erių Oleksandras Tymošenko, priklausantis radikaliai jaunimo grupei „Pravyj sektor“ („Dešinysis sektorius“), sakė, kad protestavo „ne prieš gėjus“, o prieš LGBTQI+ judėjimą, „kovojantį už ypatingas teises“.
„Visoms Rytų Europos šalims, ypač posovietinėms, labai būdingas konservatyvumas ir tradicijos. Ukraina nėra išimtis“, – sakė jis.