Praėjusį mėnesį Šveicarijoje įvyko pirmasis Ukrainos taikos aukščiausiojo lygio susitikimas, kuriame dalyvavo daugiau kaip 90 šalių atstovai. Rusija į jį nebuvo pakviesta.
Pasaulio lyderiai konferencijoje išreiškė paramą Ukrainos nepriklausomybei ir teritoriniam vientisumui, taip pat poreikiui galiausiai pradėti derybas su Rusija dėl karo pabaigos.
Tačiau susitikime taip pat liko neišspręstų klausimų, kaip ir kada šiuos sprendimus įgyvendinti.
Kelios valstybės į susitikimą Šveicarijoje atsiuntė žemesnio rango delegacijas, be to, Kyjivui sunkiai sekėsi patraukti savo pusėn globaliųjų Pietų šalis.
NATO lyderiai pažadėjo skirti Ukrainai mažiausiai 40 mlrd. eurų vertės karinę pagalbą
NATO lyderiai trečiadienį savo susitikime Vašingtone pažadėjo „per ateinančius metus“ suteikti Ukrainai mažiausiai 40 mlrd. eurų vertės karinę pagalbą.
„Skirdamos proporcingus įnašus, sąjungininkės ketina per ateinančius metus suteikti minimalų 40 mlrd. eurų finansavimą ir teikti tvaraus lygio saugumo pagalbą, kad Ukraina nugalėtų“, – pažymima susitikimo deklaracijoje.
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas spaudos konferencijoje pažymėjo, kad Aljansas tokį žingsnį žengia ne dėl noro pratęsti šį karą, o tam, jog jis kuo greičiau baigtųsi.
„Greičiausias būdas užbaigti karą yra jį pralaimėti. Bet tai neatneš taikos. Tai atneš tik okupaciją. Tad jei nenorime, kad Ukraina pralaimėtų, jei nenorime lenktis prieš Putiną, turime pademonstruoti įsipareigojimą ir ryžtą“, – pridūrė jis.
Šią savaitę Vašingtone vyksta jubiliejinis NATO viršūnių susitikimas.