Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris antradienį patvirtino, kad siūlėsi kartu su kitais ES lyderiais apsilankyti Ukrainoje, tačiau Kyjivas atkirto, kad jis šiuo metu nėra laukiamas.
Toks atsakymas F.-W. Steinmeieriui – buvusiam užsienio reikalų ministrui, neseniai prisipažinusiam padaręs „klaidų“ dėl savo pernelyg minkštos pozicijos Maskvos atžvilgiu praeityje – Vokietijoje plačiai vertinamas kaip diplomatinis akibrokštas.
Tačiau Ukrainos prezidento patarėjas Oleksijus Arestovyčius trečiadienį Vokietijos visuomeninei televizijai pareiškė, kad V. Zelenskis neturėjo tikslo įžeisti Berlyną.
„Manau, kad pagrindinis argumentas buvo kitoks: mūsų prezidentas laukia kanclerio, kad jis [O. Scholzas] galėtų priimti tiesioginius praktinius sprendimus, įskaitant ginklų tiekimą“, – transliuotojui ZDF sakė O. Arestovyčius.
Vokietijos prezidentui tenka daugiausia reprezentacinis vaidmuo, o kancleris vadovauja vyriausybei.
Pasak O. Arestovyčiaus, strategiškai svarbaus Mariupolio uostamiesčio ir Rytų Ukrainos civilių gyventojų likimas „priklauso nuo Vokietijos ginklų, kurių galėtume gauti“, nors jie nebuvo pažadėti.
Laikas dabar yra labai svarbus, nes „kiekvieną minutę, kai neatvyksta tankas... žūsta, žaginami, žudomi mūsų vaikai“, pareiškė prezidento patarėjas.
Vokietijos politinė klasė „mato baisius karo vaizdus“, kurie, pasak O. Arestovyčiaus, primena Berlyno niokojimą 1945 metais. Tai, ką Rusijos kariuomenė daro Ukrainoje, „niekuo nesiskiria“, teigė patarėjas.
O. Scholzas vis labiau spaudžiamas savo šalyje teikti daugiau paramos Ukrainai, besipriešinančiai prieš septynias savaites prasidėjusiai Rusijos invazijai, pareikalavusiai jau tūkstančių civilių gyventojų gyvybių.
Eskalacijos spiralė
Kancleris, kaip ir socialdemokratas F.-W. Steinmeieris, prasidėjus Rusijos puolimui pažadėjo kardinaliai keisti Vokietijos gynybos ir užsienio politiką, įskaitant didžiulį karinių išlaidų didinimą.
Tačiau O. Scholzas kol kas atmeta raginimus pasekti kitų ES lyderių pavyzdžiu ir apsilankyti Kyjive. Kancleris taip pat atsisako, daugiausia dėl istorinių priežasčių, siųsti sunkiąją ginkluotę Ukrainai.
Reaguodamas į konfliktą, Berlynas siunčia gynybinę ginkluotę, įskaitant prieštankinius ginklus, raketų leidimo įrenginius ir „žemės–oras“ klasės raketas.
Tokia pozicija padidino įtampą O. Scholzo suburtoje koalicijoje, o jai priklausančios Žaliųjų partijos ministrai ragina tiekti Ukrainai daugiau ginklų.
„Yra tik vienas asmuo, galintis parodyti kelią, ir tai yra kancleris Olafas Scholzas“, – pabrėžė žemųjų parlamento rūmų Gynybos komiteto vadovė Marie-Agnes Strack-Zimmermann. Ji yra įtakinga deputatė iš Laisvųjų demokratų partijos (FDP), trečiosios valdančiosios koalicijos partnerės.
Tačiau socialdemokratų frakcijos nariai pareiškė griežtai prieštaraujantys papildomų ginklų tiekimui Ukrainai ir perspėja, kad gali įsisukti eskalacijos spiralė.
„Neturime būti palaipsniui įtraukiami į karą su Rusija“, – dienraščiui „Die Welt“ sakė parlamento narys Joe Weingartenas.
„Jei tieksime sunkiąją ginkluotę, greitai susidursime su klausimu, ar reikalingos vokiečių mokymų grupės arba savanoriai iš Vokietijos, kurie valdytų ginklų sistemas“, – pridūrė jis.
