JAV geologijos tarnybos ir kasybos pramonės atstovų teigimu, Ukraina nėra svarbus retųjų žemių metalų šaltinis, skelbia „Bloomberg“. Vieninteliai aptikti skandžio telkiniai yra per maži, kad juos būtų galima pelningai išgauti.
Pažymima, kad Ukrainos pareigūnai pagražino savo naudingųjų iškasenų išteklius 2024 m., siekdami pritraukti D. Trumpo paramą.
Ekspertas primena, kad retųjų žemių metalų sąvoka reiškia 17 elementų, tokių kaip disprozis, praseodimis, prometis, skandis ir kiti. Tačiau Ukrainos teritorijoje, JAV geologinės tarnybos duomenimis, yra nedidelės tik vieno iš šių metalų ‒ skandžio ‒ kasyklos.
Taip pat 1970 m. Sovietų Sąjungoje buvo atrastas Novopoltavskojės telkinys, kuriame yra šiek tiek retųjų žemės elementų, tačiau jo eksploatacija nebuvo pradėta jau daugiau kaip 50 metų. Kaip pripažino Ukrainos vyriausybė, bet kokia šio telkinio kasyba būtų ekonomiškai nenaudinga.
„Skolą“ atidavinėtų 150 metų
D. Trumpas yra pareiškęs, kad nori retųjų žemių metalų už 500 mlrd. dolerių, tačiau visa tokių mineralų gamyba pasaulyje vertinama 15 mlrd. dolerių per metus, rašo J. Blasas.
Jei Ukraina išgautų net 20 proc. pasaulio retųjų žemių elementų, jos pajamos sudarytų apie 3 mlrd. dolerių per metus. JAV dolerių, o pasiekti D. Trumpo norimą 500 mlrd. dolerių sumą prireiktų 150 metų, pabrėžia J. Blasas.
Šiuo atžvilgiu jis pripažįsta, kad JAV prezidentas gali klysti ir retųjų žemės elementų sąvoka jam reiškia visas svarbiausias iškasenas. Tačiau net ir iš pastarųjų Ukraina turi tik pramonines titano ir galio kasyklas, tačiau net ir jos, nepaisant jų vertės, nėra vertos 500 mlrd. dolerių, sakė J. Blasas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
