Tačiau tai, ką galime padaryti, yra pasiruošti ateičiai. Tai ir padarė mokslininkų komanda iš Kalifornijos universiteto, Milano politechnikos universiteto ir Naujosios Zelandijos Massey universiteto naujoje, birželio pradžioje žurnale „Nature Food“ paskelbtoje analizėje, kurios tikslas – surasti „karštuosius taškus“, kuriuose galėtų atsirasti kitas koronavirusas.
Kaip prasidėjo koronaviruso pandemija?
Nors tikslios ligos pradžios detalės kurį laiką tikriausiai taip ir liks neaiškios, dauguma mokslininkų mano, kad dabartinė pandemija prasidėjo, kai pasagnosiuose šikšnosparniuose aptinkamas koronavirusas kažkokiu būdu buvo perduotas žmonėms.
Remdamiesi šia teorija, mokslininkai ieškojo vietų pasaulyje, kur tokio tipo šikšnosparnių koronaviruso perdavimas žmogui galėtų pasikartoti. Kadangi vis dar nėra žinoma, ar virusą žmogui perdavė šikšnosparniai, ar buvo koks nors tarpinis šeimininkas, tyrėjai turėjo atsižvelgti į platų laukinių gyvūnų ir gyvulių nešiotojų spektrą.
Mokslininkai anksčiau pasagnosiuose šikšnosparniuose buvo aptikę platų koronavirusų spektrą, įskaitant ir tuos, kurie yra „beveik identiški“ SARS-CoV-2 virusui, sukeliančiam COVID-19. Pasak mokslininkų, tyrusių virusus šikšnosparnių populiacijose 2020 m., dar yra tūkstančiai kitų koronavirusų, kuriuos galime atrasti, nors tik labai nedaugelis iš jų turės galimybę pereiti prie žmonių (žinomą kaip zoonozinis perdavimas).
Kuri vieta galėtų būti potencialus karštasis koronaviruso taškas?
Kadangi koronavirusai pasagnosiuose šikšnosparniuose aptinkami taip dažnai, mokslininkai nusprendė apsiriboti natūraliu rūšies paplitimu. Jie išanalizavo žemės naudojimo modelius 10 000 atsitiktinai sukurtų vietų visoje Europoje ir Azijoje, kad nustatytų, kuriose vietovėse yra didžiausia žmonių ir šikšnosparnių sąveikos tikimybė.
Buvo nustatyta, kad „karštasis taškas“ yra vieta, kur šikšnosparnių populiacijos sutampa su specifine žmogaus veikla: miško fragmentacija (t.y. didelio miško suskaidymas į atskirus mažesnius miškus), gyvulių auginimas ir žmonių apgyvendinimas. Tyrėjai taip pat nustatė vietas, kurioms gresia pavojus tapti karštaisiais taškais ateityje dėl greitai besikeičiančio žmonių naudojimosi žeme.
„Žemėnaudos pakeitimai gali turėti svarbų poveikį žmonių sveikatai, <...> nes jie gali padidinti zoonozinių ligų pavojų“, – sakė tyrimo bendraautorius Paolo D'Odorico, aplinkos mokslo, politikos ir vadybos profesorius iš UC Berkeley. „Kiekvienas oficialus žemės panaudojimo pakeitimas turėtų būti įvertintas <...> atsižvelgiant į galimas grandinines reakcijas, galinčias turėti įtakos žmonių sveikatai.“
Tyrėjų nustatyta žmonių veikla padidina koronaviruso atsiradimo tikimybę įvairiais būdais. Žmonių apgyvendinimo plėtimasis reiškia daugiau galimybių abiem rūšims kontaktuoti ir užkrėsti viena kitą. Panašiai didėjant gyvulininkystės produkcijai, koronavirusas turi daug galimų tarpinių šeimininkų, kurie yra puikus būdas pasiekti žmones. Galiausiai, padidėjus miškų fragmentacijai, išnyksta rūšys, kurioms reikalingos labai specifinės buveinės, kurias teikia šie dideli miškai. Kai nė vienos iš šių „specializuotų“ rūšių nebelieka tam tikroje vietoje, pasagnosiai šikšnosparniai gali laisvai judėti, o tai dar labiau padidina kontaktavimo su žmogumi tikimybę.
„Sukurdami nepalankias sąlygas specializuotoms rūšims, bendrosios rūšys (pavyzdžiui, pasagnosiai šikšnosparniai) gali klestėti“, – paaiškino P. D’Odorico. „Nors mes negalime tiesiogiai atsekti SARS-CoV-2 perdavimo būdo, mes žinome, kad žemėnaudos pokyčio tipas, kuris suartina gyvūnus ir žmones, paprastai siejamas su šiais šikšnosparniais, kurie yra žinomi viruso platintojai.“
Kur atsiras kitas koronavirusas?
Dabartinės pandemijos koronavirusas pirmą kartą buvo aptiktas Kinijoje, ir ten vis dar yra ir dauguma dabartinių karštųjų taškų.
„Kinijoje <...> pasagnosių šikšnosparnių pasiskirstymas yra didesnis nei žmonių, tai įrodo gyventojų tankumas ir kaimų, miestelių ir kitų gyvenviečių padengta kraštovaizdžio dalis“, – paaiškinama analizėje. „Kinijoje arti miško valdų esantys regionai yra tankiau naudojami gyvulininkystei ir žmonių gyvenviečių įkūrimui <...> taip skatinant tiesioginį laukinių gyvūnų ir žmonių kontaktą arba netiesioginį, per tarpinius gyvūnus, tokius kaip gyvuliai.“
Keturi pasagnosių šikšnosparnių buveinių žemėlapiai rodo: a. Kinijoje ir už jos ribų atsitiktinai sugeneruoti pavyzdiniai taškai ir šikšnosparnių paplitimo taškai, įvertinami pasagnosių šikšnosparnių rūšių pasiskirstymu Rytų, Pietų ir Pietryčių Azijoje. b. Gyvulių tankumo karštieji (raudoni) ir šaltieji (mėlyni) taškai. c. Miško valdų fragmentacijos vietovės. d. Žmonių apgyvendinimo karštieji taškai. Nuotrauka: Rulli ir kt., 2021 m., „Nature Food“.
