Kroatijos prezidentas Z. Milanovičius pareiškė, kad lozungas „Slava Ukraini“ (liet. Šlovė Ukrainai) turi tą pačią kilmę, kaip ir kroatų ustašių – Antrojo pasaulinio karo metu šalyje veikusios sukarintos grupuotės.
„Nėra skirtumo tarp „Už namus pasirengę“ ir „Slava Ukraini“. Tai – pačių radikaliausių Vakarų Ukrainos šovinistų, kurie bendradarbiavo su naciais ir nužudė tūkstančius žydų ar lenkų, šūkis. Nenorėčiau to girdėti Kroatijoje“, – pareiškė jis.
Pasisakė prieš Ukrainos narystę NATO
Sausio 25-ąją Z. Milanovičius pareiškė žurnalistams, kad Ukrainai nėra vietos NATO. Maža to, jis pateikė ne tik dabartinių, bet ir istorinių Ukrainos įvykių vertinimą, kurie sukėlė tarptautinį skandalą: užsiminė apie „labai korumpuotą šalį“, 2013-2014 m. įvykius pavadino perversmu ir pareiškė, kad Ukrainai nėra vietos NATO aljanse.
Vėliau jis taip pat pareiškė, kalbėdamas apie Suomijos ir Švedijos stojimą į NATO, kad šalies parlamentas „neturėtų ratifikuoti kieno nors stojimą į NATO, kol nebus išspręsti reikalai Balkanuose“.
Dar likus mėnesiui iki Rusijos puolimo pradžios Z. Milanovičius pribloškė visus pareiškęs, kad „jei prasidės Rusijos ir Ukrainos karas, tai visi kroatų kariai bus iš ten išvesti“. Toks pasisakymas tuomet besivienijančioje aplink Ukrainą Europoje buvo priimtas kaip politinis demaršas.
Kroatijos premjeras Andrejus Plenkovičius jau kitos dienos rytą pareiškė, kad prezidentas „dergia viešąją erdvę“. Politikas viešai atsiprašė dėl antiukrainietiškų šalies prezidento pasisakymų. Premjeras pažymėjo, kad Kroatijos prezidento pareiškimai nesusiję su oficialia šalies valdžios pozicija.
Prezidentas sau, vyriausybė sau
Z. Milanovičius laimėjo 2019 metų Kroatijos prezidento rinkimus kaip kairiųjų pažiūrų liberalus kandidatas, kuris yra priešprieša šiuo metu Europos Sąjungai ir NATO priklausančią šalį valdančiai konservatyviai vyriausybei. Tačiau nuo to laiko jis pasuko populistinio nacionalizmo link ir kritikavo Vakarų politiką Rusijos bei Balkanų atžvilgiu.
Kroatijos prezidentas yra pelnęs prorusiškos figūros reputaciją, tačiau jis ne kartą neigė besilaikąs tokių pažiūrų. Metų pradžioje jis atvirai prieštaravo Suomijos ir Švedijos priėmimui į NATO, taip pat Ukrainos karių mokymui Kroatijoje, kuris yra ES pagalbos kovojančiai šaliai dalis.
Z. Milanovičius sakė, kad „nuo 2014 iki 2022 metų stebėjome, kaip kažkas provokuoja Rusiją, norėdamas pradėti šį karą“.Nors Kroatijoje prezidento postas yra daugiausia simbolinis, oficialiai Z. Milanovičius yra vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas. Jo antivakarietiški pasisakymai nuolat verčia teisintis šalies vyriausybę, kuri visapusiškai remia Ukrainą kovoje su Rusijos agresija.
