„Nuo caro laikų medžioklė Rusijoje yra laikoma elitine santykių vystymo forma. Pavyzdžiui, pasikviesti į medžioklę aukšto rango pareigūną yra prestižiška ir naudinga. Vyksta ir trofėjinė nykstančių gyvūnų medžioklė“, – „The Moscow Times“ teigė Rusijos apklinkosaugos ekspertas, pageidavęs likti anonimu dėl savo priklausomybės grupei, į kurią taikosi Kremlius.
Sušvelninti reikalavimai
Vienas iš aukščiausio rango profesionalių medžiotojų yra buvęs gynybos ministras Sergejus Šoigu, kuris, kaip pranešama, ne kartą medžiojo Sibire ir Tolimuosiuose Rytuose kartu su prezidentu Vladimiru Putinu. Tačiau minėtoji trofėjinė medžioklė vyksta dvejopai: kartais atvirai ir nelegaliai, o kartais – pusiau legaliai.
Pastaraisiais metais įstatymų leidėjai ir pareigūnai ėmėsi keleto veiksmų, kurie dar labiau paspartino medžioklę. Kovą šiaurės vakarų Karelijos respublikos pareigūnai medžioklės plotams skyrė dalį žemės, kuri anksčiau priklausė Ladogos skerdynių nacionaliniam parkui, po to, kai pernai buvo panaikintas jo saugomos teritorijos statusas.
Ekspertai įspėja, kad toks perskirstymas bus pražūtingas nacionalinio parko ekosistemai. Vienas iš verslininkų, kuriam tai bus naudinga, yra Rusijos magnatas ir Lietuvos akiratyje atsidūręs Romanas Abramovičius. Jis turi nekilnojamojo turto valdymo įmonę „Smola“.
Spraga sistemoje
2021 m. Rusija priėmė pataisas, leidžiančias saugomas rūšis medžioti tik išimtiniais atvejais, pavyzdžiui, moksliniais tikslais arba siekiant užkirsti kelią naminių gyvūnų ligoms. Aktyvistų teigimu, medžiotojai naudojasi šia spranga ir prisidengdami moksliniais tyrimais jie nusiperka reikiamus dokumentus. Tada jie medžioja trofėjus.
Rusijos kalnų medžiotojų klubas, ne pelno siekianti organizacija, pasisakanti už teisėtą kanopinių žvėrių medžioklę laukinėje gamtoje, tvarko trofėjų, už kuriuos dalyviai gali pelnyti taškų ir pakilti klubo medžiotojų reitinge, sąrašus.
Ne pelno siekianti organizacija „Rusijos kalnų medžiotojų klubas“ pasisako už teisėtą kanopinių žvėrių medžioklę laukinėje gamtoje. Taip pat jie prižiūri trofėjų sąrašus, už kuriuos dalyviai gali pelnyti taškų ir pakilti klubo medžiotojų reitinge.
Šiuose sąrašuose yra keletas į Rusijos Raudonąją knygą įtrauktų nykstančių rūšių. Valstybės Dūmos deputatas Vladislavas Reznikas buvo vienas iš pataisų bendraautorių. Šiuo metu V. Reznikas pirmauja klubo medžiotojų reitinguose.
Kartu su klubo vadovu, buvusiu FSB specialiųjų pajėgų operatyvininku Eduardu Benderskiu, klubo nariais yra buvęs prezidento patarėjas ir buvęs ministras Sergejus Jastržembskis ir begalės dabartinių Rusijos deputatų bei žinomų verslininkų.
Teisėta pramoga
Nepaisant to, kad trofėjinė medžioklė daugelyje šalių yra teisėta, tačiau ji vertinama nevienareikšmiškai. Tokios medžioklės kirtikai teigia, kad nėra moralu žudyti gyvūnus pramogai bei tai kenkia pastangoms apsaugoti gamtą.
Medžiotojai tvirtina, kad jų pomėgis padeda subalansuoti ekosistemas, o medžioklės mokesčiai ir rinkliavos gali padėti finansuoti gamtos apsaugą.
„Gamtos apsauga ir trofėjinė medžioklė turi eiti koja kojon. Būtent to nesupranta mūsų radikalai. Negalima fetišizuoti laukinės gamtos, laikyti jos kažkokia dievybe, kurią reikia garbinti, ignoruojant problemas, kylančias dėl plėšrūnų pertekliaus. Juk tai kelia grėsmę žmonių gyvybei“, – kalbėjo S. Jastržembskis.
„Net ir tada, kai ji atitinka įstatymus, trofėjinė medžioklė vis tiek gali pakenkti biologinei įvairovei. Išnaikinami yra didžiausi gyvūnai, todėl kyla pavojus, kad tam tikros rūšys gali išnykti. Bet kokia medžioklė sutrikdo ekosistemos pusiausvyrą ir užteršia aplinką medžiokliniais šaudmenimis. Šūvių triukšmas taip pat kenkia gyvūnams, ypač pavasarį“, – teigė Traptautinės socioekologinės sąjungos ekspertas Michailas Jurčenka.
Migravo ir tigrai
Dėl medžioklės, Rusijos Tolimuosiuose Rytuose Sibiro tigrai vis dažniau pastebimi kaimuose. Ten jie žudo žmones, grobia šunis, nes miškuose trūksta grobio.
„Iš pradžių tigrų taikinys buvo šernai. Tada kilo afrikinio kiaulių maro protrūkis, kuris kartu su medžiokle gerokai sumažino šernų populiaciją. Tigrai ėmė tykoti kito grobio, pavyzdžiui, Mandžiūrijos briedžių, stirnų ir elnių. Tačiau jų buvo nedaug, nes medžiotojai juos jau buvo išnaikinę“, – teigė ekspertas anonimas.
Ekspertai teigia, kad dešimtmečius šioje vietovėje kertami miškai dar labiau padidino tigrų maisto šaltinių trūkumą. Rusijos laukinės gamtos valdymą vargina prasta valstybinė priežiūra, nepatikimi duomenys apie leidžiamų medžioti rūšių populiacijų skaičių ir medžioklės inspektorių trūkumas, sakė ekspertas.
„Žinau apie tam tikras situacijas, kai turtingas asmuo pasiima sau didžiulį miško gabalą kai medžioklės plotą. Jiems tai teikia adrenalino. Galbūt kartą per metus jie su draugais ten atvažiuoja nušauti keletą šernų“, – teigė ekspertas.
Mažėja užsieniečių apsilankymų
Rusijoje išplitus antivakarietiškoms nuotaikoms, kai kurios žiniasklaidos priemonės ir „Telegram“ kanalai pastaruoju metu peikė Rusijos įmones, organizuojančias medžioklės keliones užsieniečiams.
„Nors Rusijos žmonės tvirtai priešinasi įvairioms nedraugiškų valstybių įvestoms neteisėtoms sankcijoms, tų pačių šalių piliečiai ir toliau naikina Rusijos laukinę gamtą. Jie pasiima žvėris ir be vargo gauna leidimus eksportui už Rusijos ribų. Neatidėliotinas klausimas, ar dabartinėmis geopolitinėmis aplinkybėmis Rusijai reikia teikti tokio pobūdžio tarnybinę šaudyklą kolektyviniams Vakarams“, – teigė Rusijos aplinkosaugos „Telegram“ kanalas „Zelionyj Zmyj“ (rus. „Žalioji gyvatė“).
Keletas veiksnių lemia, kad Rusija yra trofėjine medžiokle besidominčių užsieniečių tikslas.
„Šalis gali pasigirti mažesnėmis kai kurių rūšių medžioklės kainomis, palyginti su JAV ir Kanada, ir galimybe medžioti trofėjus laukinėje gamtoje, o ne medžioklės ūkiuose. Rusijoje taip pat gyvena egzotiškos rūšys, tokios kaip Azijos juodasis lokys, Kaukazo šernas, snieginė avis ir Sibiro ibis“, – teigė Sergejus Šušunovas iš JAV įsikūrusios Rusijos medžioklės agentūros, organizuojančios medžioklės, žvejybos ir nuotykių keliones į Rusiją.
Gidų atlygis priklauso nuo trofėjų
Galiausiai, užsienio medžiotojai Rusijoje gali turėti daugiau laimikių, nes šalies žemės nėra taip gausiai medžiojamos kaip kitose šalyse, o gidų atlygis priklauso nuo pagautų trofėjų skaičiaus, sakė Šušunovas. Tačiau dėl koronaviruso pandemijos ir 2022 m. Rusijos invazijos į Ukrainą sumažėjo užsienio medžiotojų apsilankymų.
JAV įsikūrusios įmonės atstovas teigė, kad teigti, jog užsienio medžiotojams turėtų kelti nerimą prasta Rusijos vyriausybės vykdoma laukinės gamtos priežiūra, yra nesąmonė.
„Laukinė gamta Rusijoje yra gerai prižiūrima, o ištekliai tokie dideli, kad palyginti nedidelis medžiotojų skaičius nedaro reikšmingos įtakos daugumos medžiojamųjų gyvūnų rūšių populiacijai. Brakonieriavimas yra didesnė problema, tačiau dėl Rusijos dydžio ir palyginti nedidelio gyventojų skaičiaus ji turi nedidelį poveikį. Turtingi rusai viskuo naudojasi, kaip jau žinote“, – sakė jis.
Atsižvelgiant į sumažėjusį užsienio medžiotojų skaičių, vietiniai medžiotojai, ypač brakonieriai arba turintys galingų lobistinių pajėgumų, atrodo labiau linkę kelti pavojų Rusijos retoms rūšims.