JAV genų sekos nustatymo milžinė „Illumina“ patenka į juodąjį konkurencijos reguliuotojų sąrašą dėl neteisėto 7 milijardų dolerių išpirkimo. Įmonė ginasi teigdama, kad sandoris padės išgelbėti gyvybes, rašo politico.eu.
Briuselio antimonopolinė organizacija išreiškė didelį susirūpinimą dėl „Grail“ bendrovės įsigijimo ir pradėjo išsamų tyrimą. Ji teigia, kad susitarimas gali trukdyti konkurencijai ir naujovėms sveikatos sektoriuje. ES taip pat tiria, ar nubausti „Illumina“, potencialiai skiriant šimtų milijonų eurų baudą už tai, kad ji sudarė sandorį nesulaukusi reguliavimo institucijos leidimo.
Tačiau „Illumina“ generalinis direktorius Francis deSouza neabejoja, kad eina moraliu keliu.
„Ant kortos pastatyta labai daug – kalbame apie gyvybes, kurias būtų galima išgelbėti, ir naudą visuomenės sveikatai, jei šis testas būtų plačiai pritaikytas ir padarytas labiau prieinamas žmonėms visame pasaulyje, – „Politico“ sakė jis. – Mes jautėme moralinę pareigą pasinaudoti savo teise ir šį kartą mesti iššūkį šiam procesui.“
Skamba kaip įtikinamas etiškas argumentas, tačiau konkurencijos teisininkus tai nuveda į nežinomus vandenis. Reguliuotojai ir teisininkai vertins sandorį pagal taisyklių knygą, kurioje yra daugiau nusistovėjusių teisinių gairių, pavyzdžiui, produktų prieinamumo mažinimas vartotojams arba inovacijų ribojimas.
Argumentuoti, kad sandoris yra skirtas visuomenės sveikatos labui, yra „labai naujas požiūris“, sakė firmos „Baker McKenzie“ konkurencijos teisininkė Fiona Carlin. „Nemanau, kad tam yra precedento“, – sakė ji.
Konkurencijos institucijos labiau nerimauja, kad „Illumina“, įsigijusi „Grail“, apsunkins galimybę naudotis jos genų sekos nustatymo technologija konkuruojantiems vėžio aptikimo testų kūrėjams.
„Pagrindinis klausimas tiek JAV, tiek Europoje yra toks: ar „Illumina“ turi paskatų taikyti „Grail“ išskirtinį ar lengvatinį režimą, susijusį su <...> „Illumina“ technologija? – sakė F. Carlin.
Nemaloni taktika
Etiopijoje gimęs „Illumina“ generalinis direktorius F. deSouza imasi nepaprastai agresyvios taktikos prieš reguliuotojus, siekdamas pagreitinti prieigą prie ankstyvo aptikimo testų visame pasaulyje, įskaitant Afriką.
Europoje „Illumina“ netgi ginčija pagrindinę ES teisę priimti sprendimą dėl įsigijimo, teigdama, kad „Grail“ nevykdo jokios veiklos Europoje, todėl sandoris Briuselyje nepasieks mėginio ribos.
Iš tiesų Briuselis žvelgia į „Illumina“ ir „Grail“ sandorį pagal kiek neaiškų Susijungimų reglamento 22 straipsnį. Vis dažniau 22 straipsnis laikomas naudinga priemone, skirta ištirti vadinamuosius „žudančius įsigijimus“, kai įmonės perka mažą, bet labai reikšmingą verslą, taip pakenkdamos konkurenciniam kraštovaizdžiui.
„Jei pagal 22 straipsnį leidžiama taip elgtis, tai reiškia, kad bet koks dviejų bendrovių susijungimas bet kurioje pasaulio vietoje, net jei nė viena iš jų neturi verslo Europoje, dabar priklauso Europos Komisijos jurisdikcijai. Mes netikime, kad tai buvo numatyta, tiesa?“ – piktinosi F. deSouza.
Pirmieji „Illumina“ bandymai užginčyti ES jurisdikciją teismuose Prancūzijoje ir Nyderlanduose žlugo, tačiau trečioji byla dėl 22 straipsnio taikymo yra nagrinėjama ES Bendrajame teisme Liuksemburge.
Amerikoje JAV federalinė prekybos komisija (FPK) taip pat pateikė ieškinį dėl įsigijimo ir apleido kitą skubią procedūrą, skirtą blokuoti sandorį, nes, jos nuomone, Europos Komisijos peržiūra neleis šalims vis tiek užbaigti sandorio.
„Tai pirmas iš daugelio“, – sakė F. deSouza. Jis ne tik paminėjo, kad 22 straipsnio taikymas yra naujovė, bet ir nurodė, kad FPK per pastaruosius 40 metų nė karto nepavyko sėkmingai užblokuoti „vertikalaus“ susijungimo.
Tradiciškesnė susijungimo koncepcija yra „horizontalus“ dviejų bendrovių, kurios yra tiesioginės konkurentės tarpusavyje, susijungimas, pavyzdžiui, dviejų prekybos centrų. Tačiau teisininkai vis dažniau sutelkia dėmesį į tai, kaip tvarkytis su „vertikaliais“ susijungimais, kai įmonė perka verslą kitame tiekimo grandinės taške, pavyzdžiui, „Illumina“–„Grail“ byloje.
Tai taip pat pirmas kartas, kai „Illumina“ teisme užginčijo konkurencijos institucijas. „Akivaizdu, kad mes turime teisę užginčyti šį procesą, bet mes to dar niekada nedarėme anksčiau“, – pripažino F. deSouza.
F. deSouza įsitikinęs, kad yra tik vienas racionalus rezultatas – įmonė įsigyja „Grail“ ir jai suteikiama laisvė padidinti pasaulinę prieigą prie startuolio „Galleri“ testo. Šis paprastas kraujo tyrimas gali labai tiksliai nustatyti, ar žmogus turi vieną iš 50 vėžio tipų, jam dar nepajutus jokių simptomų. Iš 1000 teigiamų rezultatų tik septyni bus neteisingi, sako F. deSouza.
Dėl šios priežasties jis, kartu su įmone, imasi teismų ir reguliavimo institucijų puolimo. Jis teigė, kad šis žingsnis tik sustiprins konkurenciją, nes visur, kur investuoja „Illumina“, ateina ir kiti. Kadangi bendrovė praėjusį rugsėjį paskelbė apie savo ketinimą pirkti „Grail“, kitos dvi panašios ankstyvo vėžio tyrimo bendrovės – „Thrive“ ir „Freenome“ – buvo nupirktos investuotojų. „Illumina“ „patvirtina lauką“, todėl kiti į jį irgi nori įeiti.
„Mūsų įėjimas į kitus laukus ir anksčiau buvo konkurencingas, ir mes tikimės, kad ir čia jis bus toks“, – sakė jis.
Pavojus kūrėjams
Savo ruožtu Komisija tiria atvirkštinę poziciją – kad „Illumina“ įsigijimas įtvirtins jau ribotą rinką, slopindama konkurenciją ir inovacijas.
ES konkurencijos komisarė Margrethe Vestager sakė, kad jos nuodugnus tyrimas įvertins, ar sandoris „nekels grėsmės vėžio aptikimo testų kūrėjų gebėjimui veiksmingai konkuruoti šioje srityje ir pateikti į rinką naujoviškų produktų“.
Praėjusią savaitę „Illumina“ įformino startuolio „Grail“ įsigijimą, kuris 2016 m. atsiskyrė nuo pagrindinės kampanijos, tačiau laikys jį kaip atskirą įmonę Europos Komisijos vykdomos reguliavimo peržiūros metu.
Konkurencijos teisininkai trumpam nustojo spekuliuoti dėl sandorio panaikinimo, o įmonės teigimas, kad pirkimas vyksta visuomenės sveikatos labui, tik apsunkina situaciją.
„Jei bus tvirtai įrodyta, [kad sandoris išgelbės gyvybes], tai gali turėti tam tikros įtakos, – sakė F. Carlin iš „Baker McKenzie“. – Tačiau labiau tikėtina, kad apeliacijos stadijoje nei Europos Komisijoje“.
Kitas byloje nedalyvaujantis ES antimonopolinis advokatas teigė, kad nors ieškinį buvo sunku įrodyti, jis tikrai patartų klientams pabandyti. „Komisija gali atsakyti, kad tai nėra aktualu dėl konkurencijos teisės argumentų, tačiau ji vis dėlto galėtų padėti pakreipti pusiausvyrą“, – sakė šis teisininkas.
F. deSouza rizikuoja dėl visų besitęsiančių teisinių kovų, vertinimų ir tyrimų. Jis tikisi, kad reguliuotojai ir teisininkai tai pamatys pabaigoje ir nuspręs prisidėti prie žmonių gyvybių išgelbėjimo.
„Mes sutelksime dėmesį į standartinius antimonopolinius argumentus, tačiau visa tai daroma skubiau dėl to, kad mes, naudodamiesi šiuo sandoriu, suteiksime naudos visuomenės sveikatai, – sakė F. deSouza. – Štai kodėl <...> mes nepasiduodame <...> net ir jei tai yra didžiulis iššūkis.“
