Vasario mėnesį dirbančių žmonių skaičius siekė 22,2 mln. ir beveik nepakito lyginant su sausio mėnesiu, tačiau sumažėjo 945 tūkst., palyginti su 2020 metų vasario mėnesiu, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba „Istat“.
Darbo rinkos nuosmukio poveikis yra didelis ir palietė tiek vyrus, tiek moteris, įskaitant samdomus darbuotojus, savarankiškai dirbančius asmenis bei „visas amžiaus grupes“.
Per minėtą laikotarpį nedarbo lygis šiek tiek padidėjo – nuo 9,8 iki 10,2 proc., tačiau skaičius tų, kurie neturėjo darbo ir jo neieškojo, išaugo labai smarkiai.
Vadinamųjų „neaktyvių bedarbių“ skaičius išaugo 717 tūkst., iki daugiau nei 14 milijonų. Visgi jie nėra įtraukti į nedarbo duomenų statistiką, o tai paaiškina gana nedidelį bedarbių skaičiaus augimą.
Italijoje koronaviruso pandemija prasidėjo 2020 metų vasario pabaigoje, o jau kovą šalyje paskelbtas visuotinis karantinas. Italija buvo pirmoji šalis Europoje, kuri ėmėsi tokių priemonių.
Pagrindinė šalies profesinė sąjunga „Cgilas“ antradienį paskelbtus duomenis pavadino „siaubingais“ ir teigė, kad jie pagrindžia būtinybę pratęsti priemonių, reikalingų pandemijos poveikiui sušvelninti, galiojimą.
Vyriausybė mėgino apsaugoti darbuotojus pasiūlydama atlyginimų išlaikymo schemas ir uždrausdama darbdaviams atleisti darbuotojus. Šis draudimas šiuo metu galioja iki birželio pabaigos, o kai kurioms pramonės šakoms taikomos priemonės buvo pratęstos iki spalio pabaigos.
Tyrimų bendrovės „Adapt“ vadovas Francesco Seghezzi teigė, kad „milijonas [prarastų] darbo vietų per metus yra milžiniškas skaičius“.
Pažymėdamas, jog krizė labiausiai paveikė jaunesnius ir neužtikrintose darbo vietose dirbančius asmenis, ekspertas perspėjo, kad „reikia iš naujo atkurti pusiausvyrą, kitaip kils pavojus visai kartai“.
