Kinijos leidinyje „Global Times“ pasirodė jau eilinis, įvairiausiais į prakeiksmus panašiais epitetais prisodrintas straipsnis apie Lietuvos sprendimą atidaryti šalyje Taivaniečių atstovybę. Nepaisant to, kad Lietuvos valdžia pažymi, jog šis žingsnis nesikerta su „vienos Kinijos“ politika, kinų valdžiai ši tema – lyg raudonas skepetas buliui.
Savaitgalį netgi buvo paskelbta, kad atsakydama į tokius Lietuvos veiksmus, Kinija pažemino šalies diplomatinį lygį iki „reikalų patikėtinio“ (chargé d'affaires).
„Global Times“ pažymima, kad tokio pobūdžio diplomatinis atsakas yra „itin retas“ ir pateikiamas 1981-ųjų konflikto su Nyderlandais pavyzdys. Tuomet taip pat kilo ginčas dėl Taivano, kurį pavyko išspręsti ir atnaujinti Kinijos-Nyderlandų bendradarbiavimą ambasadorių lygiu po trejų metų.
Skirtingai, negu dabar pateikiama Kinijos žiniasklaidoje kalbant apie Lietuvą, Nyderlandų dėl sprendimo parduoti du povandeninius laivus Taivanui taip ir neištiko jokia katastrofa ir „sunkios pasekmės“. Po kelerių metų šalims pavyko sutarti, kad Nyderlandai neparduos dar 4 povandeninių laivų Taivanui ir atnaujinti diplomatinius santykius.
Kinija ir Didžioji Britanija chargé d'affaires diplomatiniuose santykiuose išbuvo net 22 metus (1950-1972 m.), nes kinams nepatiko britų atstovybė Taipėjuje.
„Skaitytojų nuomonė“
Vienu iš populiariausių Rusijos propagandos žanrų pastaruoju metu tapo „skaitytojų nuomonės“ pateikimas. Sistema nėra sudėtinga: Vakarų šalių žiniasklaidoje „teisingai nušviečiančios“ (tai yra taip, kad atitiktų Kremliaus politikos liniją) informacijos nėra gausu, todėl pasitelkiami po straipsniais esantys anoniminiai komentarai ir vietoje originalaus straipsnio (arba kartu su jo vertimu, tačiau į pavadinimą iškeliant „skaitytojų nuomonę“), Vakarų politikų, ekspertų Rusijos skaitytojai gauna „liaudies nuomonės“ porciją.
Kaip pačioje Rusijoje sakoma – „rankų vikrumas ir jokios apgaulės“, – tačiau šis reiškinys tapo tokia dažna praktika, kad iš jo ne tik juokiamasi satyriniuose feisbuko kanaluose rusakalbiams, bet ir šios šalies žiniasklaidoje. „tjournal“ publikacijoje „Bulgarai ir vėl gėrisi“ pašiepiama tendencija nuolat cituoti „komentatorius bulgarus“, kurie nuolat šlovina V. Putiną, Rusijos politiką ir smerkia Vakarus.
Mažai kam kelia abejonių faktas, kad dalį tokių šlovinančių Rusijos valdžią komentarų parašo patys rusai, dirbantys nesuskaičiuojamuose Kremliaus „trolių fabrikuose“ ir štampuojantys žinutes „į kairę ir į dešinę“. Tokiu būdu Rusijos skaitytojai sulaukia ne tik „bulgarų“ nuomonės, bet ir kitų šalių naftalinu ir „sovoku“ nešančius pareiškimus, kurie net patiems rusams atrodo juokingi.
„Gėrisi paprastai britai („Kaip būtų smagu, jeigu mūsų merginos iš Esekso pražygiuotų parade su karinėmis uniformomis, kaip rusų jaunosios ledi“), kinai („Putinas, rodosi, moka viską daryti, jis gal tik kosmose nepabuvojo“), vokiečiai („Vakarai turi tikėti Putino žodžiu!“), japonai („8 machų greičio raketos turėjimas reiškia, kad Rusijai nebaisus jau joks priešas“), lenkai („Putinui užtenka nuspausti mygtuką ir Varšuva išnyk nuo žemės paviršiaus per kelias dešimtis minučių“) ar amerikiečiai („Toks herojiškumas (kalbėta apie gelbėjimo tarnybos vado Jevgenijaus Ziničevo mirtį) suteikia rusams garbę“, – „tjournal“ cituojami „užsienio skaitytojų“ komentarų pavyzdžių vertimai.
Rusijos propagandos tikslas banalus: Vakaruose jie informacinio palaikymo nesulaukia, patiems ten bandyti įsitvirtinti kainuoja daug pinigų, taikomos įvairios sankcijos už dezinformaciją, o pateikiamas „skaitytojas“ galutiniam informacijos gavėjui gali būti netgi ir artimesnis (tiek kultūrine, tiek ir turimų žinių prasme).
Tokiuose komentaruose atsispindi gatvės žargonas, jiems netaikomi jokie reputaciniai reikalavimai, kaip ekspertų atveju. O galutinį tikslą – pateikti savo formuojamą nuomonę antraštėje (net jeigu ji išsakoma anoniminių „skaitytojų iš Bulgarijos“) Kremlius pasiekia.
„Kinijos skaitytojai“ apie Lietuvą: niekinga, maža valstybėlė
Šis naujienų pateikimo žanras neaplenkė ir Lietuvos. Šįkart Rusijos propagandinės žiniasklaidos įmonių grupė savo portaluose (įskaitant „Inosmi“, „RIA Novosti“, „Gazeta“, „Rubaltic“, „Komsomolskaja pravda“ ir kitus) išplatino naujieną pavadinimu „Kinijos gyventojai pasiūlė Kinijai ir Rusijai pasidalinti Lietuvą“.
Viso pacituotos keturios naujienų agentūros „RIA Novosti“ pristatytos „skaitytojų nuomonės“, visose ne tik peikiama „maža Lietuva“, bet ir aiškinama, kad šalis turėtų netekti valstybingumo.
„Geriausia būtų palaikyti Rusija ir Baltarusiją (šioms) dalijantis Lietuvą, plečiant jų prieigą prie jūros ir visiškam problemų Europoje išsprendimui, kad būtų galima ramiai užsiimti Taivano klausimu“, – cituojamas Heguangas Tongchengas.
„Lietuva – tai buvusi Sovietų Sąjungos respublika ir mes galime paprasčiausiai pripažinti ją Rusijos Federacijos, kuri yra valstybė-Sovietų Sąjungos teisių perėmėja, subjektu“, – cituojamas Ki3ZNs3l. Šį komentarą „palaikė“ ir vartotojas vardu nAYlKCtT – „Lietuva – tai neatsiejama Rusijos dalis“.
„Lietuva yra tokia maža šalis, kokią reikšmę turi jos egzistavimas pasaulyje?“, – cituojamas jiangjihua.
Tarptautiniu lygiu Taivaniečių ekonominės atstovybės atsiradimas Lietuvoje Kinijai turėtų būti absoliučiai nereikšminga detalė. Tačiau naujienos rezonansas yra milžiniškas ir ypač skausmingas Kinijos prezidentui Xi Jinpingui, kurio atstovaujamos komunistų partijos kontroliuojama žiniasklaida jau kurį laiką niekaip nepamiršta „niekingos, menkos Lietuvos išdavystės“.
Kinijos naujienų portaluose Lietuvai skiriama tiek daug dėmesio, apie ją rašoma taip dažnai ir su tokiu įsiūčiu, kad kartais jau darosi nebeaišku: jeigu ta Lietuva yra tokia menka žemės dulkelė, tai kodėl į ją tiek daug kreipiama dėmesio?
Ironiška, patys kinų propagandininkai pažymi, kad paskutinį sykį iki tokio diplomatinio statuso dėl to paties Taivano Kinija „pažemino“ Nyderlandus. Sunku būtų patikėti, kad dabartinė olandų karta, žinant šios šalies ekonominius, socialinius, demokratinius ir vertybinius pajėgumus, dėl prieš keturis dešimtmečius vykusių politinių batalijų su komunistine Kinija galėtųsi nors per nago juodumą.
