Šis žingsnis žymi reikšmingą pažangą, Pekinui stengiantis iki šių metų pabaigos užbaigti savo orbitinę stotį – vieną didžiausių ambicingos Pekino kosmoso programos pasiekimų. Ši šalis taip pat yra pasiuntusi kibernetinių zondų į Mėnulį ir Marsą, taip pat trečioji savarankiškai nuskraidino į kosmosą žmonių.
Kai bus galutinai įrengta, kosminė stotis „Tiangong“, kurios kiniškas pavadinimas reiškia „Dangaus rūmai“, turės nuolat rotuojamą įgulą. Joje dirbs po tris astronautus, vykdysiančius mokslo eksperimentus ir padėsiančius išbandyti naujas technologijas.
„Wentian“, antrasis iš trijų pagrindinių „Tiangong“ dalių, pirmadienį susijungė su stoties pagrindiniu moduliu „Tianhe“, pranešė valstybinė žiniasklaida. Ankstesnę dieną jis buvo sėkmingai iškeltas į orbitą iš pietų Kinijos startavusios raketos.
Praėjus kelioms valandoms trys astronautai, nuo birželio dirbantys pagrindiniame modulyje, atidarė liuką ir įžengė į „Wentian“, parodė valstybinis transliuotojas CCTV.
Įgulos nariai, vilkintys mėlynus kombinezonus, nuskriejo per ryškiai apšviestą modulį, atsisuko į vaizdo kamerą ir kariškai atidavė pagarbą.
„Wentian“ bus skirtas daugiausiai gyvybės mokslų ir biotechnologijų tyrimams, sakoma valstybinės naujienų agentūros „Xinhua“ pranešime. Be kita ko, kosminėje laboratorijoje bus atliekami bandymai su augalais, vaisinėmis muselėmis ir akvariuminėmis žuvelėmis.
Modulyje bus gyvenamoji erdvė papildomiems trims astronautams, tad keičiantis įguloms stotyje galės būti šeši žmonės, nurodė valstybinė žiniasklaida.
Trečias ir paskutinis modulis – kita laboratorija „Mengtian“ – turėtų būti prijungta spalį.
Kai „Tiangong“ bus baigta montuoti, stotis turėtų mažiausiai 10 metų skrieti žemojoje orbitoje aplink Žemę, maždaug 400–450 km aukštyje.
Ateinančiais metais Kinija taip planuoja paleisti kosminį teleskopą, kuris bus apie 350 kartų pajėgesnis už NASA Hubble'o (Hablo) kosminį teleskopą.
Šis aparatas paleistas skrieti ta pačia orbita kaip ir „Tiangong“, tad stotis prireikus galės su juo susijungti ir papildyti degalų atsargas arba atlikti techninės priežiūros darbus.
Kinija, kylanti tarptautinė galybė, savo kosminei programai jau išleido milijardus JAV dolerių.
Per pastaruosius du dešimtmečius Pekinas šioje srityje pasiekė daug laimėjimų: buvo surengta pirmųjų pilotuojamų kosminių skrydžių, įvyko pirmasis visų laikų valdomas nusileidimas iš Žemės nematomoje Mėnulio pusėje, taip pat sėkmingai nuskraidintas marsaeigis.
Per kelias ankstesnes misijas Kinija išbandė technologijas, reikalingas nuolat gyvenamai kosminei stočiai ir planuoja vėliau šiais metais baigti įrengti „Tiangong“.
Baigtos statyti stoties masė bus apie 90 tonų – keturiskart mažesnė negu Tarptautinės kosminės stoties (TKS), prie kurios projekto Kinijai prisidėti neleido Jungtinės Valstijos.
TKS, pastatyta bendradarbiaujant JAV, Rusijai, Kanadai, Europai ir Japonijai, turėtų būti baigta naudoti po 2024 metų, bet NASA nurodė, kad jos veikimas galėtų būti pratęstas po 2028-ųjų.
