Tai rodo, jog įtampa tarp šalių naujaisiais metais neketina mažėti.
Kinija teigia, kad savivaldi sala yra jos teritorija, ir tvirtina vieną dieną ją susigrąžinsianti, prireikus – jėga. Rytų Azijos milžinė nuolat protestuoja prieš JAV ir kitų užsienio šalių karo laivų plaukimą Taivano sąsiauriu, kuris yra vienas judriausių vandens kelių pasaulyje.
Taivanui siekiant sustiprinti savo gynybą nuo didėjančios Kinijos grėsmės, Tsai Ing-wen apsilankė bazėje, esančioje centrinėje Dziaji apskrityje.
Toks salos pasirengimas apima laivų statybos ir ginklų pramonės plėtrą, didesnį gynybinės ginkluotės pirkimą iš JAV ir nuo keturių mėnesių iki metų prailgintą karinę tarnybą, įsigaliosiančią nuo 2024-ųjų.
Stebėjusi kariuomenės mechanizuotojo pėstininkų bataliono pasirodymą Taivano lyderė taip pat aplankė oro pajėgų Ketvirtąjį taktinį naikintuvų sparną, kurio pilotai daugiausia atsakingi už Kinijos karinių orlaivių, artėjančių prie Taivano sąsiaurio vidurio linijos, perėmimą.
„Norėčiau pakartoti, kad nuolatinė Liaudies išlaisvinimo armijos veikla (aplink Taivaną) nepadeda nei santykiams abiejose sąsiaurio pusėse, nei taikai ir stabilumui regione“, – sakė Tsai Ing-wen.
„Kadangi susiduriame su autoritarizmo plėtra, galime tik stiprinti šalies kovinius pajėgumus ir tvirtumą, kad užtikrintume savo nacionalinį saugumą ir interesus“, – pridūrė ji.
Tuo metu Kinija apkaltino JAV keliant „visuomenės ažiotažą“ dėl ketvirtadienį per sąsiaurį praplaukusio „Arleigh Burke“ klasės eskadrinio minininko „USS Chung-Hoon“, ir pridūrė, kad jos pajėgos visą laiką stebėjo šį laivą.
„Kinijos liaudies išlaisvinimo armijos Rytų teatro vadavietė organizavo karius, kurie stebėjo visą JAV laivo plaukimą ir puikiai žinojo visus jo veiksmus“, – trumpame pareiškime, paskelbtame socialiniuose tinkluose, sakė vadavietės atstovas Shi Yi.
JAV teigia, kad sąsiauris yra tarptautiniai vandenys už bet kurios pakrantės valstybės teritorinių vandenų.
„Chung-Hoon“ perplaukimas per Taivano sąsiaurį rodo Jungtinių Valstijų įsipareigojimą kurti laisvą ir atvirą Indijos ir Ramiojo vandenynų regioną. Jungtinių Valstijų kariuomenė skrenda, plaukia ir veikia bet kur, kur leidžia tarptautinė teisė“, – sakoma Japonijoje įsikūrusio 7-ojo laivyno pareiškime.
Pastaraisiais mėnesiais Kinijos mėginimai įbauginti Taivaną pasiekė naujas aukštumas, todėl Vašingtonas susirūpino, kad Pekinas vis labiau artėja prie jėgos panaudojimo.
Rugpjūtį, Kinijai reaguojant į tuometinės JAV Atstovų Rūmų pirmininkės Nancy Pelosi vizitą saloje, Pekinas ėmėsi tokių veiksmų kaip raketų paleidimas į jūrą ir lėktuvų bei laivų siuntimas per Taivano sąsiaurio skiriamąją liniją.
Praėjusį mėnesį, kilus pykčiui dėl su Taivanu susijusio JAV metinio gynybos išlaidų plano, Pekinas per ištisą parą trukusią jėgos demonstraciją pasiuntė link Taivano 71 lėktuvą ir septynis laivus.
