Per krizę Ukrainoje Kinija bando diplomatiškai balansuoti ieškodama pusiausvyros tarp glaudžių ryšių su Rusija ir svarbių ekonominių interesų Europoje. Praėjusį mėnesį gyręs „jokių ribų“ neturinčią strateginę partnerystę tarp šalių, Pekinas atsisako pasmerkti artimą sąjungininkę Maskvą už invaziją į kaimyninę valstybę.
„Draugystė tarp abiejų tautų yra tvirta kaip uola, ir šalių būsimo bendradarbiavimo perspektyvos labai plačios“, – sakė Wang Yi per metinę spaudos konferenciją.
Tačiau jis pridūrė, kad Kinija „nori bendradarbiauti su tarptautine bendrija, imdamasi reikalingo tarpininkės vaidmens, kai to reikės“.
Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis praėjusią savaitę duodamas interviu ispanų dienraščiui „El Mundo“ sakė, kad Kinija turėtų tarpininkauti būsimoms taikos deryboms tarp Rusijos ir Ukrainos, nes didžiosios Vakarų valstybės negali atlikti šio vaidmens.
Pekinas nekart sakė, kad atliks „konstruktyvų vaidmenį siekiant derybų“ krizei išspręsti, tačiau anksčiau nėra žadėjęs prie jų prisijungti ar jas organizuoti.
Wang Yi taip pat pranešė, kad Kinija nusiųs Ukrainai humanitarinės pagalbos.
Ministras Kinijos ir Rusijos ryšius pavadino „svarbiausiais dvišaliais santykiais pasaulyje“, „prisidedančiais prie pasaulio taikos, stabilumo ir vystymosi“.
Kinijos diplomatijos vadovas sakė, kad praėjusį mėnesį paskelbtas įsipareigojimas dėl partnerystės „aiškiai rodo pasauliui“, kad abi šalys „drauge pasisako prieš Šaltojo karo mąstysenos atgaivinimą ir ideologinių konfrontacijų kurstymą“.
Wang Yi taip pat sakė, kad neformalus aljansas „nepakęs trečiųjų šalių kišimosi“. Tai buvo įspėjimas Jungtinėms Valstijoms ir jų Vakarų sąjungininkėms, pastarosiomis savaitėmis raginusioms Kiniją imtis aktyvesnio vaidmens ir tarpininkauti siekiant užbaigti karą.