Pchenjano oficialūs asmenys „sunkus žygis“ terminą naudoja apibūdinant praėjusio amžiaus 90-ųjų badą, kuomet dėl maisto trūkumo mirė nuo 600 tūkst. iki 2 mln. šiaurės korėjiečių.
Priežastys galimos kelios: tiek išorinės, tiek ir vidinės. Pandemijos laikotarpiu Šiaurės Korėja buvo priversta uždaryti sienas su Kinija, kuri yra iš esmės šalies ekonomikos variklis. Rimčiausi nerimo signalai atėjo iš pasienio su Kinija rajonų: dėl koronaviruso ribojimų buvo užkardyta plataus masto kontrabanda, iš kurios šių regionų gyventojai ir gyveno.
Krizė ir badas
Kitas pablogėjusios ekonominės situacijos Šiaurės Korėjoje veiksnys – griežtos tarptautinės bendruomenės sankcijos. „Human Rights Watch“ atskaitoje skelbiama, kad maistas iš Kinijos šiaurės korėjiečių nepasiekia jau beveik du mėnesius. Dėl to kukurūzų – pagrindinio daugelio Šiaurės Korėjos gyventojų mitybos šaltinio – kilogramo kaina dažnai viršija jų mėnesio uždarbį.
Apie „rimtą maisto produktų krizę“, kuri išsivystė Šiaurės Korėjoje, praėjusį mėnesį savo ataskaitoje perspėjo ir specialusis JT atstovas. Ataskaitoje minima, kad gaunami pranešimai apie mirtis iš bado. 2019-aisiais organizacija perspėjo, kad badas dėl užsitęsusios kaitros ir sausros gresia 10 mln. žmonių.
Šiaurės Korėjos valdžios teigimu, šalis nenukentėjo dėl COVID-19, tačiau analitikai abejoja vietos valdančiosios partijos atstovų pasakojimais. Neseniai Šiaurės Korėja paskelbė nesiųsianti savo šalies sportininkų į atidėtas šiai vasarai Tokijo olimpines žaidynes.
