Ukrainos finansų ministerija skelbia, kad 2023-ųjų liepos 31-osios duomenimis, šalies skolos siekė apie 122 mlrd. eurų. Jeigu 2022-aisiais valstybės skolos ir šalies BVP santykis siekė 71,6 proc., tai jau po 2023-ųjų pirmojo ketvirčio šis rodiklis pasiekė 90,2 proc.
Koją kiša niūrios nuotaikos prieš artėjančią žiemą ir galimas Rusijos teroras
Nepaisant karo veiksmų, nuolatinio Rusijos puolimo ir Ukrainos teritorijos apšaudymo raketomis, šalyje fiksuojamas bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas. Rugpjūčio pradžioje Ukrainos nacionalinis bankas savo prognozę šiems metams netgi padidino nuo 2 proc. iki 2,9 proc. augimo.
Maža to, tikimasi, kad sumažinus saugumo rizikas jau 2024-aisiais BVP turėtų augti 3,5 proc., o dar kitais metais – iki 6,8 proc. Tai būtų įmanoma pasiekti atstačius eksportą Juodąja jūra, pagerinus verslo kūrimo ir vartojimo nuotaikas, o taip pat pasirinkus atitinkamą, skatinančią ekonomikos augimą fiskalinę politiką.
Kol kas Ukrainos ekonomika ir toliau išliks „žemiau potencialaus lygio“. Priežastys tiesiogiai susijusios su karu – gana lėti rinkos gyvėjimo procesai, o taip pat lėtas gamybos atgaivinimas ir grįžimas į prarastas užsienio rinkas.
Optimizmo visuomenėje neprideda ir artėjantys šaltieji metų laikai – laukiama praėjusių metų Rusijos vykdyto apšaudymo raketomis pasikartojimo ir su tuo susijusių rizikų.
„Focus“ kalbinti ekonomistai pažymėjo, jog pirmąjį šių metų ketvirtį Ukrainos ekonomika „jautėsi“ daug geriau, tačiau vėliau pasirodė ženklaus ekonomikos augimo nusilpimo ženklai.
„Raiffeisenbank“ analitikas Aleksandras Pečericynas pažymėjo, kad pirmąjį pusmetį Ukrainos ekonomika laikėsi atsiradus pozityvioms nuotaikoms pasibaigus sudėtingai žiemai, tačiau dabar vėl kyla pesimistinės, tiek vartojimo, tiek investicijų klausimais, nuotaikos dėl artėjančios žiemos.
„Tai silpnina galimybes atstatyti privatų vartojimą ir investicijas, o taip pat didina užsienio prekybos deficitą. Tačiau tai nesumažins BPV, o tik apribos jo augimą. Tai galų gale leis šiam rodikliui išlikti aukščiau prognozių, darytų šių metų pradžioje“, – aiškino jis.
Kiti ekspertai, įskaitant Ekonominės strategijos centro ekonomistą Maksimą Samoiliuką, taip pat pažymėjo artimiausių mėnesių riziką – laukiama Rusijos smūgių Ukrainos energijos šaltinių ir žemės ūkio eksportą vykdančių įmonių transportavimo bei sandėliavimo sistemoms.
Ilgalaikėje perspektyvoje Ukrainai didžiausią grėsmę kelia demografinės problemos – negrįžus pabėgėliams gali būti sunku užsitikrinti ekonomikos augimą.
Skolos išmokėjimai tvarkingai vykdomi, tačiau po metų reikės vėl tartis
Ekspertai mano, kad Ukrainai reikėtų visiškai restruktūrizuoti savo skolą, tai yra, išsiderėti jos išmokėjimą keleriems metams. Tačiau didžioji skolos dalis jau buvo restruktūrizuota praėjusiais metais – kreditoriai (daugiausiai tai yra G7 šalys) susitarė atidėti Ukrainos skolų išsimokėjimą iki 2027-ųjų.
„Skolos išmokėjimai buvo įšaldyti dvejiems metams. Aptarnaujame tik TVF kreditą. Skolos restruktūrizacijos dar nebuvo, tačiau to bus imamasi. Klausimas tik, kokia apimtimi“, – aiškino „CASE Ukraine“ vykdantysis direktorius Dmitrijus Bojarčukas. Jis taip pat sutiko, kad skolos dydis gali siekti 100 proc. BPV jau šiais metais.
„Ateinančių metų išorės skolos padėtis nėra lengva. 2023 m. bendros valstybės išorės skolos aptarnavimo ir grąžinimo išlaidos sudarys 2 proc. 2022 m. BVP, tačiau jau 2024 m. baigs galioti „sustabdymo“ susitarimas, pagal kurį karo pradžioje buvo įšaldyti mokėjimai privatiems kreditoriams. Jei nebus pasiekti nauji susitarimai, Ukraina jau 2024 m. turės apmokėti 7 proc. 2022 m. BVP arba 11 mlrd. dolerių užsienio skolos palūkanų ir paskolos dalies“, – cituojamas ekonomistas M. Samojliukas.
ICU analitikas Vitalijus Vavriščukas įsitikinęs, kad Ukrainos išorės skolas augs net tik šiais, bet ir kitais artimiausiais metais dėl aktyvaus lengvatinių kreditų pritraukimo, siekiant padengti biudžeto deficitą.
Artimiausiu metu problemų nesitikima – nebent JAV sumažintų pagalbos apimtis
„Focus“ kalbinti ekspertai didelės bėdos augančioje Ukrainos valstybės skoloje neįžvelgia – atsiskaityti už savo skolas šalis kol kas išgali.
„Skolos lygis dar nekelia grėsmės makroekonominiam stabilumui. Pirma, Finansų ministerija gali užtikrinti visišką vidaus skolos refinansavimą. Antra, dėl pernai atlikto restruktūrizavimo artimiausiu metu planuojami išorės skolos mokėjimai yra minimalūs. Todėl mažai tikėtina, kad didelė valstybės skola artimiausiais metais sukels vyriausybei likvidumo problemų. Mažai tikėtina, kad iki dabartinės TVF programos pabaigos 2027 m. pirmąjį ketvirtį vyriausybė atliks kokius nors reikšmingus valstybės skolos grąžinimus. Iki to laiko ji galės parengti skolos valdymo strategiją pasibaigus karui“, – sako V. Vavriščukas.
„Pirma, kadangi ekonomikos augimas taip pat spartėja, tai padeda sulaikyti skolos ir BVP santykio didėjimą. Pavyzdžiui, šis santykis, mūsų vertinimais, per pastaruosius kelis mėnesius būtent dėl šios priežasties buvo gana pastovus – 82-85 % BVP, nors skola nominaliąja išraiška didėjo. Antra, didžiąją dalį išorės skolos augimo sudaro ilgalaikės paskolos iš mūsų partnerių, kurių sąlygos ir palūkanų bei pagrindinės skolos sumos mokėjimo terminai, yra gana patogūs. Todėl net ir vidutiniu laikotarpiu valstybės skolos aptarnavimo išlaidos dėl to nepadidės iki tam tikrų kritinių dydžių. Be to, išlaidos, susijusios su vyriausybės obligacijomis užsienio valiuta, dažniausiai beveik 100 proc. refinansuojamos naujomis paskolomis, o tai taip pat nedidina naštos valstybės biudžetui“, – išvardijo veiksnius, rodančius, kad Ukraina yra toli nuo tokios sąvokos kaip „įsipareigojimų nevykdymas“ Oleksandras Pečerycinas.
Didesnės problemos, anot ekonomistų, galėtų kilti tik vėliau – jeigu labai stipriai užsitęstų karas, silpnai atsigautų šalies ekonomika po karo ar užtruktų reparacijų iš Rusijos išieškojimas.
Dar viena rizika, apie kurią kalbėjo ekonomistas D. Bojarčukas – tai finansinės JAV pagalbos apimčių sumažėjimas.
„Jungtinės Valstijos kas mėnesį mums skiria 1,25 mlrd. dolerių dotacijų, o tai subalansuoja biudžetą ir palaiko užsienio valiutos rinką. Galioja tai iki rugsėjo mėnesio. Tikimės, kad parama bus tęsiama, nes priešingu atveju bus nemalonių pasekmių. Kita rizika yra antraeilė. Nuo karo pradžios Ukrainos ekonomika buvo palaikoma daugiausia didelėmis finansinėmis injekcijomis iš užsienio. Todėl mūsų gebėjimas aptarnauti skolas priklausys tik nuo šios paramos. Ir tai nepasikeis labai ilgai“, – sakė ekspertas.
