Jei V. Putinas mirtų arba būtų nuverstas, Kremliui automatiškai laikinai vadovautų premjeras Michailas Mišustinas. O Federacijos Taryba turėtų per 14 dienų paskelbti pirmalaikius prezidento rinkimus.
Tarp galimų kandidatų užimti V. Putino vietą minimas buvęs Rusijos prezidentas (2008-2012 m.) Dmitrijus Medvedevas, buvęs premjeras Sergejus Kirijenka ir gynybos ministras Sergejus Šoigu, „The Independent“.
Priminsime, kad V. Putino kaip Rusijos prezidento kadencija baigiasi kitais metais. Tačiau 2020 m. Konstitucijos pakeitimai suteikė jam galimybę valdyti iki 2036 m.
Kaip rašoma leidinyje, sklandant gandams apie pablogėjusią V. Putino sveikatą ir net jo mirtį, Rusijos ateitis lieka neaiški.
Tarp galimų V. Putino įpėdinių yra minimi asmenys:
1. Dmitrijus Medvedevas (vienas iš artimiausių V. Putino bendražygių, laikomas vienu iš galimų jo įpėdinių);
2. Sergejus Kirijenka (pirmasis administracijos vadovo pavaduotojas nuo 2016 m., žinomas kaip V. Putino artimiausio rato narys);
3. Sergejus Šoigu (kadaise Rusijoje pripažintas populiariausiu politiku po V. Putino);
4. Michailas Mišustinas (kai kurie mano, kad jis yra mažai tikėtinas kandidatas į nuolatinius postus, nes nėra populiarus V. Putino artimiausioje aplinkoje);
5. Nikolajus Patruševas (Rusijos saugumo tarybos sekretorius, kartu su V. Putinu dirbo KGB).
Skydliaukės vėžys, Parkinsono liga, raupsai ar silpnaprotystė po insulto – tai tik keletas iš daugelio neįrodytų ligų, kuriomis, kaip kalbama, pastaraisiais metais sirgo V. Putinas.
Naujausi gandai apie Putino mirtį
Anoniminis telegramo paskalų kanalas „General SVR“ pirmadienį paskelbė, kad Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui išvakarėse „sustojo širdis“, o šalį šiuo metu tariamai valdo jo antrininkas. Kremlius paneigė abu pranešimus, tačiau apžvalgininkas Aleksandras Nevzorovas informacijos apie V. Putino mirtį sklaidą paaiškino lakoniškai: „Visas civilizuotas pasaulis laukia jo mirties“.
„General SVR“ kanalą nepatvirtintais duomenimis prižiūri buvęs Maskvos tarptautinių santykių instituto profesorius Valerijus Solovejus, darbo prestižinėje Rusijos žvalgybos agentų ruošimo kalvėje oficialiai netekęs 2019-aisiais.
Nuo pat karo Ukrainoje pradžios „General SVR“ skelbė informaciją apie sunkią V. Putino sveikatos būklę, jo tariamą sirgimą Parkinsono liga, vėžiu ir taikomą gydymą. Spalio 23-ąją kanale buvo paskelbta, jog V. Putiną ištiko „jau antrasis šiais metais širdies smūgis“. Anot kanalo šaltinių, paties V. Putino „dienos jau suskaičiuotos“, o šiuo metu, kol valdžios elitas dalijasi postus, valdo V. Putino antrininkas.
Kremlius jau kitą dieną paneigė šiuos pranešimus. V. Putino atstovo D. Peskovo teigimu, „su Putinu viskas gerai“, o antrininko Rusijos prezidentas tariamai taip pat neturi.
Dar spalio 23-ąją Kremlius išplatino vaizdo įrašą, kuriame V. Putinas susitinka su vieno iš Rusijos regionų vadovų.
Iš Rusijos priverstas bėgti žurnalistas ir apžvalgininkas Aleksandras Nevzorovas sutinka, kad pati naujiena apie V. Putino mirtį yra „absoliučiai melaginga“, tačiau pažymėjo, jog šios informacijos populiarumas demonstruoja žmonių norą, kad tai būtų teisybė.
„Absoliutus šios naujienos melagingumo supratimas nesutrukdė turkų, britų, italų ir kitų šalių žiniasklaidos priemonių redaktoriams nuspalvinti ja savo naujienų tinklapių“, – rašė jis savo kanale.
„Nepaisant viso nuovargio nuo karo – sveiko proto pasaulis su nekantrumu laukia maniako mirties“, – pažymėjo A. Nevzorovas, pridūręs, jog dabar laukimas dar labiau sustiprėjo, nes „niekas neturi abejonių dėl to, kas yra tikrasis košmaro Izraelyje ir Gazoje organizatorius“.
