Tiesa, analitikai priduria šiuo metu neturintys objektyvių duomenų, kurie tvirtai pasakytų, kas iš tikrųjų susprogdino hidroelektrinę, tačiau, nors abi pusės kaltina viena kitą, ISW mano, kad Rusijos įsitraukimas yra labiau tikėtinas.
ISW analitikai atmetė Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovo Dmitrijaus Peskovo išsakytą versiją. Jis pareiškė, kad ukrainiečiai susprogdino užtvanką, nes Ukrainos ginkluotosios pajėgos „nepasiekia savo tikslų“ prasidėjusioje kontratakoje.
„Toks paaiškinimas mažai tikėtinas, nes Ukrainos pajėgos dar nevykdė didelio masto puolimo operacijų“, – pastebėjo analitikai.
Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu sakė, kad Ukrainos pajėgos esą sukėlė potvynį, kad galėtų saugiai išvesti savo kariuomenę iš dešiniojo Dniepro kranto ir perkelti juos į Rytus, nesibaimindami, kad rusai tai panaudos naujam bandymui užimti Chersoną.
„Šis paaiškinimas taip pat neįtikimas, nes ribotos Rusijos pajėgos rytiniame (kairiame) upės krante nekelia didelės grėsmės vakariniam (dešiniajam) krantui“, – pažymi ISW.
Atvirkščiai, instituto analitikai mano, kad „rusai vis labiau suinteresuoti užtvindyti Dniepro žemupį“, nepaisant to, kad jų pačių gynybinėms pozicijoms daroma žala.
„Rusija galėtų panaudoti potvynį, kad praplatintų Dniepro upę ir apsunkintų Ukrainos bandymus imtis atsakomųjų puolimų per ir taip sudėtingą vandens telkinį. Rusijos šaltiniai išreiškė stiprų ir nedviprasmišką susirūpinimą dėl galimybės, kad Ukraina ruošiasi kirsti upę ir kontratakuoti rytiniame Chersono srities krante“, – rašoma naujausioje ISW ataskaitoje.
